Šiemet už kilogramą moliuskų moka rinkėjams nuo 60 iki 90 centų už kilogramą. O štai surinkti ir perdirbti moliuskai daugiausiai keliauja į Prancūziją ar Japoniją, ant lietuvių stalo puikuojasi retai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Diena vėjuota ir sausa, tad sraigiauti išsiruošusi Nadežda guodžiasi – laimikis nebus geras. Reikia šilumos ir lietaus, kad tokį maišą galima būtų pripildyti sraigėmis. Savaitgalį tai padaryti jai pavyko: kartu su vyru per kelias valandas pririnko net ne vieną kilogramą moliuskų.
„Trisdešimt kilogramų. Per dvi dienas, šeštadienį ir sekmadienį“, – pasakoja sraigių rinkėja Nadežda.
Moteris neatsidžiaugia, kad pelnas už sraiges šiemet gerokai didesnis nei pernai. Sraigių supirkėjai, bent Vilniaus rajone, už jas moka po 60 centų už kilogramą.
Nadežda sako šiemet už sraiges gaunanti net 30 centų daugiau nei pernai. Tad taip per sezoną tikisi, jeigu leis orai, prie gaunamų pašalpų prisidurti keliasdešimt papildomų eurų.
Sraigių supirkėjas Marius Juškevičius sako, kol kas Dzūkijoje už moliuskų kilogramą rinkėjams mokantis dešimčia centų daugiau nei Vilniaus rajone – po 70 centų.
„Mes čia vietoje perkame, mums patogu, mes neturime jokių išlaidų. Atneša žmonės mums į vietą“, – sako Varėnos uogų, grybų ir sraigių supirktuvės vadovas M. Juškevičius.
O jau perdirbėjai už kilogramą sraigių moka nuo 1 iki 1,15 euro.
Sraigių surinkėjų gretos mažėja
Tik štai moliuskų rinkėjų kasmet, kaip pastebi supirkėjai – mažiau. Vis mažiau žmonės nori lenktis dėl vieno ar kito sraigių kilogramo. O ir perdirbti tinka ne visos sraigės, todėl supirkėjai labai akylai atrenka, kokios tinkamos, o kokios dar ne.
Supirkimui tinkamiausios sraigės nuo 28 milimetrų. Sraigiautojams galioja ir daugiau draudimų – pavyzdžiui, negalima, kaip sako Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus atstovas Eligijus Urbonas, sraigių imti iš kai kurių vietų.
„Tai būtų gamtiniai rezervatai, zoologiniai botaniniai, zoologiniai draustiniai, bei kitos saugomos teritorijos. Jeigu tai numato šias teritorijas reglamentuojantys teisės aktai“, – sako E. Urbonas.
O nepaisantiems draudimų gresia baudos.
„Už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios gamtos, fiziniams asmenims gresia nuo 60 iki 130 eurų. O juridiniams asmenims nuo 110 iki 600 eurų“, – teigia E. Urbonas.
Rinkti sraiges galima tik iki liepos pirmosios. Jau birželį sraigės keliauja dėti kiaušinių. Jų kiautai susilpnėja ir sraigės žūva. Na, o perdirbimo įmonės sraiges sutvarko ir paruošia eksportui, mat ruošti jas lietuvių stalui – neapsimoka. Tarp lietuviškų patiekalų sraigės nėra populiarios. Jų paruošimas užtrunka ne vieną parą.
Dažniausiai perdirbtos jos keliauja į Prancūziją ir Japoniją. Nors, kaip pastebi specialistai, žmogaus organizmui sraigės labai naudingos, mat jose gausu baltymų, kalio ir magnio. Tiesa, yra ir kita medalio pusė – be gerųjų savybių sraigėse daug cholesterolio, tad vienu metu, jeigu nenorime sau pakenkti, galime suvalgyti ne daugiau nei aštuonias sraiges.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
