Architekto Luko Rekevičiaus nuomone, menkai tikėtina, jog sovietiniai daugiabučiai greitu metu bus renovuojami – esą nei gyventojams, nei verslui butų renovacija nėra itin didelis prioritetas.
„Vienas iš labai įmanomų scenarijų – niekas nieko nedarys, nes niekam tai nėra per daug skausminga. Gyventojams tai ne ypač rūpi – jie gyvena ir jiems ramu. Valstybei irgi nėra taip svarbu, verslas nėra labai suinteresuotas kažką daryti“, – sakė L. Rekevičius.
Vis dėlto, architekto teigimu, nors kritinės būklės sovietiniai daugiabučiai dar ilgai bus tinkami gyvenimui, netrukus gyventojai nebesugebės padengti vis dažnesnių remonto išlaidų, o tai butus padarys nepatraukliais vis didesnėms gyventojų grupėms.
„Tie butai gyvenimui tiks dar ilgai, tačiau tuos butus reikės vis dažniau ir brangiau remontuoti. Tačiau su laiku, gyventojai nebegalės padengti remonto kaštų.
Pavyzdžiui, daugiabutyje nebeveiks liftas – tarkime jį per brangu remontuoti. Tuomet visos jaunos šeimos, kurios galėtų ten gyventi, pasirinks kitą gyvenamąją vietą, mat nebegalės užsivežti vaikiško vežimėlio. Tai reiškia, kad keičiasi socialinis sluoksnis – nebegyvena jaunos šeimos, o vietoj jų atsikrausto darbininkai iš regionų, arba pavyzdžiui studentai. Bet ir jie ten nebegyvens, kai prasidės rimtesnės problemos“, – svarstė L. Rekevičius.
Pasak L. Rekevičiaus, įmanomas ir toks scenarijus, jog besikeičiant senųjų rajonų gyventojų sluoksniams, susiformuos vadinamieji getai – uždaros atskirtyje gyvenančios bendruomenės.
„Kas baisu, tai kad tiems pastatams senstant ir jų remonto išlaidoms brangstant, tie pastatai trauks vis mažiau pasiturinčius gyventojus, kuriems prastesnė gyvenamoji aplinka nekels problemų. Baisu, kad tie mūsų rajonai nepavirstų getais, kuriose kurtųsi beveik išskirtinai migrantų bendruomenės“, – perspėjo L. Rekevičius.
Architektas Lukas Rekevičius: vienas iš sprendimų yra gentrifikacija
Kaip teigė architektas L. Rekevičius, su senųjų rajonų problemomis susiduria bene visa Europa. Architekto nuomone, teisingai problemą sprendė Olandijos sostinė Amsterdamas, visuose miesto rajonuose siekdamas panašaus patrauklumo.
„Iš arčiau esu nagrinėjęs Amsterdamo pavyzdį. Ten problema buvo sprendžiant taikant skirtingų socialinių sluoksnių maišymą. Amsterdame buvo susiformavę ne tik nepasiturinčių, bet ir itin turtingų žmonių – elito, getai. Tad Amsterdamo savivaldybė matydama, kad koks nors rajonas darosi per daug prabangus, ten pastatydavo socialinį būstą, ar panašiai. Tokiu būdu visas miestas tapo panašaus patrauklumo“, – teigė L. Rekevičius.
Pasak L. Rekevičiaus, savivaldybė negali išspręsti visų problemų, keliamų senųjų daugiabučių – gyventojai patys turi imtis iniciatyvos. Tiesa, architektas paminėjo, jog reikėtų keisti skatinimo tvarką – šiuo metu galiojančias šildymo kompensacijas jis įvardijo kaip ydingą praktiką.
„Mano žiniomis, savivaldybė darė nemažai žingsnių, tvarkydama kiemus ir aikšteles. Bet vis tiek, gyventojų valia ir susitelkimas yra labai svarbus, savivaldybė magiškos lazdelės neturi.
O kad gyventojai pradėtų judėti, reikalingi tinkami stimulai – suteikti paskaitą. Dabartinė paskata – šildymo kompensacija, mano nuomone yra bloga. Ji skatina nieko daryti. Reikėtų kitaip skatinti žmones“, – pataria L. Rekevičius.
Architektas išskyrė kelias priemones, kurios padėtų senuosius rajonus padaryti patrauklesniais.
„Matyt gentrifikacija yra vienas iš atsakymų, kiemų išnaudojimas yra kitas atsakymas ir galiausiai – kokybės suradimas butuose yra kitas sprendimas, peržiūrint kvadratūras ir panašiai“, – reziumavo architektas.
Architektas Gintautas Tiškus: savivaldybė padarė nepakankamai
Kitokios nuomonės laikėsi architektas Gintautas Tiškus. Architekto teigimu, savivaldybė neįdėjo pakankamai pastangų, siekiant atnaujinti senuosius rajonus. Esą iki 2021 m. galiojusiame miesto bendrajame plane (BP) buvo numatyta naujinti pastatus parengiant rajono revitalizacijos projektus. Tokie projektai parengti nebuvo.
„Anksčiau esu tai minėjęs – iki 2021 m. galiojusio Vilniaus BP aiškinamajame rašte nurodoma, ką reikia daryti ir kaip elgtis su sovietiniais mikrorajonais. Tekste aiškiai pasakyta, jog jiems reikia parengti aiškius, kompleksinius, revitalizacijos projektus. Tai spręstų ne tik pastatų, bet ir aplinkos kokybės – stovėjimo vietų, socialinės infrastruktūros ir kitus klausimus.
Ten buvo akcentuojama, jog nauja statyba galima tik tada, kai yra numatyta šituose projektuose. Ko savivaldybė nepadarė nuo nuo 2007 m., kai buvo parengtas BP, iki pat 2021 m. – neparengė nei vieno sovietinio rajono revitalizacijos plano. Be tekstinės dalies, BP buvo pateiktas ir brėžinys, numatomas kaip BP sudėtinė dalis“, – pasakojo G. Tiškus.
G. Tiškaus nuomone, pastaraisiais metais savivaldybė sugebėjo situaciją tik pabloginti – architekto teigimu, blogėjančias gyvenimo sąlygas lemia savivaldybės vykdoma tankinimo – gyventojų tankumo didinant statant naujus namus suformuotuose rajonuose, politika.
„Nemanau, kad savivaldybė padarė teigiamų pokyčių – tik kaišiojo perteklinius gyvenamuosius namus į jau suformuotų struktūrų vidų. Tai yra problemos gilinimas, o ne sprendimas.
Visi aiškinimai apie desovietizavimus, sumiestinimus neturėjo jokios reikšmės – problemos, mano nuomone, kiek perdėtos, sprendžiamos nebuvo. O jei pažiūrėsime į naująjį BP – tai problemai visai nėra skiriama dėmesio. Galima daug šnekėti, bet realių veiksmų aš nematau“, – savivaldybės sprendimus kritikavo G. Tiškus.
Kitaip tankumo klausimą įvertino L. Rekevičius – pasak jo, didesnis tankumas nebūtinai reiškia prastesnę gyvenimo kokybę.
„Nors tankinimas nuskamba kaip blogybė, tankumas pats savaime nereiškia blogos kokybės, nepatrauklumo. Juk labai tankaus senamiesčio ar naujamiesčio neatmetame, kaip nepatrauklių rajonų. Žmonės tikrai daug pinigų moka už butus tuose rajonuose, nors ten yra labai didelis tankumas“, – teigė L. Rekevičius.
G. Tiškaus teigimu, dėl sprogimo taip pat nereikėtų kaltinti ir senos konstrukcijos namo – jo teigimu, panaši tragedija gali įvykti ir bet kurioje kitoje miesto vietoje.
„Žiūrėkite – dabar sprogo namas Viršuliškėse, priežastis kol kas neaiški. Bet juk gali sprogti ir klaikiai sutankinti butai Naujamiestyje. Būtų geriau?
Dabar sprogo, tai vat, sovietmetis kaltas. Nemanau, kad visą kaltę reikėtų suversti sovietiniam užstatymui“, – svarstė G. Tiškus.
G. Tiškus – būtinos kompleksinės renovacijos
Paklaustas, kaip spręstų sovietinių daugiabučių problemas, G. Tiškus atsakė, jog vienintelis realus sprendimas – kompleksinė renovacija, mat beveik visi šie daugiabučiai priklauso privatiems savininkams. O jiems tarpusavyje suderinti interesus – sudėtinga.
„Sprendimas yra kompleksinė renovacija. Nepamirškime, jog 96 proc. tų namų yra privati nuosavybė. Susitarti dėl tokių kompleksinių klausimų gyventojams – pakankamai sunku. O su renovavimo programa renovuotų pastatų yra itin mažai.
Kažkas gal siūlo – supirkim, nugriaukim, pastatysim didesnį ir perkelsim gyventojus. Bet taip gi nebus“, – sakė G. Tiškus.
G. Tiškaus nuomone, svarstymai apie senųjų rajonų virtimą getais yra visiškai nepagrįsti – kaip pastebėjo architektas, socialinis gyvenimas šiuose rajonuose nėra sustojęs.
„Aš tokius svarstymus vertinu kaip visišką kvailystę. Šitie rajonai buvo pastatyti gana seniai. Vieni žmonės miršta, kiti gyvena. Kadrų kaita yra.
Senųjų rajonų gyventojų mažesnės pajamos ir vyresnis amžius yra susijęs su tuo, kad tie butai buvo seniai pastatyti, seniai įgyta nuosavybė. O į naujus rajonus atsikelia jaunesni žmonės, dažnai atvykę studijuoti ir panašiai. Tai yra natūrali kartų kaita. Prie ko čia getai? “, – klausė architektas.
„Ar darželiai Lazdynuose, Šeškinėje ar Viršuliškėse yra tušti? Mokyklos tuščios? Tai iš kur tokios kvailystės, apie virtimą getais? Nėra net tokios galimybės“, – pridūrė architektas.
Architekto nuomone, getai šiuo metu formuojasi ne tarp nepasiturinčių gyventojų senuosiuose rajonuose, o tarp naujos statybos kvartalų.
„Getai dabar statomi – pavyzdžiui Paupio kvartalas yra aptvertas tvoromis, o viduje ten nieko nėra. Va ten yra hierarchiniai getai, kur žmonės su didesnėmis pajamomis apsitveria savo kvartalą ir įsivaizduoja, kad yra labai svarbūs“, – pastebėjo G. Tiškus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Psichus reikia prievarta guldyti į ligonines (prie ko čia jo/jos teisės - o kur kitų žmonių teisės ?), galimus nusikaltėlius sodinti už grotų
