Sprendžiama, kaip gyvensim 30 metų: vieni mato klestinčią Lietuvą, kiti – sovietmetį

Seime svarstytas naujasis Lietuvos bendrasis planas – dokumentas, kuris turėtų numatyti šalies kryptį artimiausius 30 metų į priekį. Politikų nuomonės dėl naujojo plano išsiskyrė. Vieni sako, kad jis pavers Lietuvą modernia iš klestinčia valstybe, galinčia konkuruoti su kaimyninėmis šalimis. Kritikai atšauna – rajonuose nebeliks gyventojams reikalingų paslaugų ir grįšime į sovietmečio laikus.

Aplinkos ministerija tikisi, kad planas taps pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 metų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Seimo nariai turėjo pasirinkti, kuriai plano alternatyvai pritarti. Pirmoji alternatyva numato, kad miestai veikia savarankiškai, o antrąja alternatyva siūloma numatyti didesnį miestų bendradarbiavimą. Vyriausybė ir Seimo komitetai siūlė pasirinkti antrąją alternatyvą.

Seimas pritarė antrajai alternatyvai. Už balsavo 77, prieš – 8, susilaikė 13 parlamentarų.

Pritardamas antrajai alternatyvai, Seimas siūlo Vyriausybei plano numatytiems sprendimams įgyvendinti skirti ne mažiau kaip 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų

Svarstė svarbiausią kadencijos dokumentą

Konservatorius Paulius Saudargas teigė, kad svarstomas galbūt svarbiausias šios Seimo kadencijos dokumentas. Politiko teigimu, jei bus priimtas, tai bus svarbiausias šalies teritorijos planavimo dokumentas.

„Kiekvieno teksto frazė, kurią mes priimsim, bus labai svarbi ir bus taikoma praktikoje tiesiogiai“, – kalbėjo konservatorius.

Jo nuomone, nebuvo pakankamai diskusijų su visomis suinteresuotomis grupėmis.

„Jei šiandien pritariam, lieka tik priėmimas. Ar lieka vietos diskusijai? Aš nežinau, bet diskutuoti tikrai reiktų“, – tikino P. Saudargas.

Konservatoriaus teigimu, pritarus antrajai alternatyvai, savivaldybės turės bendradarbiauti. Pagal naująjį bendrąjį planą, statant bet kokį objektą, bus atsižvelgiama į tai, ar jo reikia visam regionui, o ne tik konkrečiam miestui.

„Jei objektą gaus miestas Y, o ne rajonas X, kurie yra šalia, ar neatsitiks taip, kad vėl grįšime prie problemos, kad viską sprendžia Vyriausybė, viską sprendžia ministerija. Tie, kas dalija finansus. Galbūt kažkokios partijos vadovybė sėdi vienoje ar kitoje savivaldybėje. Tai ten mes statysim objektus, o visur kitus skurdinsim, versim žmones emigruoti, atiminėsim darbo vietas“, – svarstė P. Saudargas.

REKLAMA

Tačiau, konservatoriaus teigimu, teoriškai miestų bendradarbiavimo idėja yra gera. Jo teigimu, reikia kurti specializuotus regionus, kurie turėtų savo išskirtinumus. P. Saudargo nuomone, blogai, jei visi regionai turės vienodą infrastruktūrą.

P. Saudargas svarstė, ar bendrajame numatyti sprendimai derinti su privačios žemės savininkais, kurių valdomoje teritorijoje turėtų atsirasti nauja infrastruktūra.

Viena garsiausiai nuskambėjusių istorijų, kai Kaišiadorių rajono ūkininkai pasipiktino, kad bendrajame plane kalbama apie naująjį oro uostą. Nors tiksli jo vieta dar nėra paskelbta, Kaišiadorių rajono savivaldybė savo bendrajame plane jau numatė jam vietą, o ji yra ant pasipiktinusių ūkininkų dirbamos žemės.

Visgi, nepaisant išsakytos kritikos, P. Saudargas patikino – dokumentą priimti būtina, tik prašė palikti vietos diskusijai ir, jo žodžiais, nepulti priiminėti jau kitame posėdyje.

Grįšime į sovietmečio laikus?

Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis Povilas Urbšys piktinosi, kad Seimas nediskutuoja dėl pirmosios alternatyvos. Jo teigimu, priėmus antrąją alternatyvą, šalyje bus sunaikintos apskritys, o jas pakeis, politiko žodžiais, „penkios pseudopartnerystės grupės“. Pasak jo, dabar kiekviena savivaldybė yra lygiavertė formuojant regioninę politiką.

„Daugelis čia kalbėdavo, kad štai užsimojo naikinti regionines poliklinikas ar kitas regionines įstaigas. Gerbiamieji, šiame antrame variante yra užkoduotas naikinimas, vadinamas optimizavimas ir centralizavimas, pasiremiant vadinama kokybine paslauga. Antras variantas atitolins paslaugas nuo žmonių.

<...> Tarsi stebimės, kodėl čia žmonės nenori gyvent, kodėl bėga iš tos Lietuvos. Viena pagrindinių priežasčių – netolygumai, kurie yra mūsų mažoj toj Lietuvėlėj“, – kalbėjo P. Urbšys.

Pasak jo, priimdami naująjį bendrąjį planą, Seimo nariai naikins esamą infrastruktūrą ir kurs, P. Urbšio žodžiais, kažkokį naujadarą.

REKLAMA

„Tai yra atgal į Sovietų Sąjungą“, – rėžė P. Urbšys.

Jis priminė, kad 1950 m. buvo panaikintos apskritys ir įsteigtos keturios sritys – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių.

„Kodėl jūs rinkimuose melavote, kad jums svarbu regionai?“ – valdančiųjų klausė P. Urbšys.

Jis abejojo, ar naujai patvirtintose grupėse svarų žodį turės mažesnės savivaldybės.

„Jei toje partnerystės grupėje yra Vilnius, kokį žodį turės Ukmergė ar Utena? Jeigu yra Kaunas, kokį žodį turės Marijampolė ir Alytus?“ – svarstė politikas.

Siūlė daskaityti iki galo

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikino, kad diskusija dėl bendrojo plano vyksta nuo pat 2017 m. Pasak jo, diskusijoje dalyvavo 1,5 tūkst. žmonių iš įvairių regionų, plano rengėjus konsultavo užsienio ekspertai.

„Kolega Povilas [Urbšys] sako, duokime visiems vienodai. Bet principas „duokime visiems vienodai“ neveikia, ką rodo gyvenimas 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje“, – tvirtino ministras.

K. Mažeika teigė, kad į Lietuvą grįžta kaip niekada daug emigrantų, tad reikia galvoti apie ateitį, o į tai ir atsižvelgia naujasis bendrasis planas. Jo teigimu, planas nenaikina savivaldybių teisės plėstis ar vystytis.

„Reikia strateginio dokumento, kuris suteiktų pranašumą ne vienam ar kitam regionui. Reikia, kad žiūrėtume į visą Lietuvą išsamiai, kad Lietuva būtų konkurencinga ir turėtų regioninį pranašumą prieš kaimynines šalis. <…> Reikėtų daskaityti visą dokumentą iki galo, nes visos savivaldybės yra minimos“, – tikino K. Mažeika.

Ministro teigimu, priėmus bendrąjį planą, lėšos naujiems projektams bus skirstomos pagal realų savivaldybių poreikį, o ne taip, kad Seimo nariai prieš rinkimus asfaltuoja savo apygardų kelius.

„Strategijos nebuvimas, šioje vietoje, būtų didelių praradimų pradžia“, – įsitikinęs K. Mažeika.

Penkios miestų grupės, nauji oro ir jūrų uostai

Plano rengėjai išskyrė 8 strategines temas: sėkmingi, socialūs ir tvarūs miestai; ekologiškas, ekonomiškas (tausojantis) žemės ūkis ir gyvybingos kaimo vietovės; atsakingai naudojama jūra ir pakrantė; natūralios teritorijos – ekologinio stabilumo pamatas; sąveikos ir sąsajos formuojančios sinergijas; stiprus teritorinis identitetas; strateginiai objektai; konkurencinga valstybė.

REKLAMA

Seimas pritarė antrajai alternatyvai, kuri numato sukurti penkias miestų partnerystės grupes: Vilniaus, Utenos ir Ukmergės; Kauno, Marijampolės ir Alytaus; Klaipėdos, Tauragės ir Telšių; Šiaulių ir Mažeikių; Panevėžio, Biržų ir Rokiškio.

Plane numatyta išskirti ir miestus pagal pobūdį. Metropoliniams centrams priskiriamas Vilnius, kaip šalies sostinė, Kaunas, kaip tarpvalstybinių ryšių centras, ir Klaipėda, kaip pajūrio centras.

Planas numato, kad regioniniai centrai veikia partnerystės principu, tad jei koks nors objektas, pavyzdžiui, baseinas, yra viename mieste, jis negalėtų atsirasti gretimame to paties regiono mieste.

„Naudojantis urbanistinių centrų partnerystės galimybėmis, didelių investicijų reikalaujanti infrastruktūra (pavyzdžiui, baseinai, sporto aikštynai, mokymosi laboratorijos) valdoma bendrai“, – rašoma plane.

Plane nurodoma ir ligoninių bei gydymo įstaigų pertvarka, atsižvelgiant į gyventojų skaičių regionuose.

Plano susisiekimo srityje numatoma išlaikyti ir stiprinti Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Palangos oro uostus, Klaipėdos jūrų uostą. Plane numatyti ir trys nauji susisiekimo infrastruktūros projektai – „Rail Baltica“ geležinkelis, naujas oro uostas ir naujas giliavandenis išorinis jūrų uostas.

„Antrojoje alternatyvoje valstybės erdvinis vystymas grindžiamas šalies teritorijos komponentų ir subjektų partnerystėmis ir jų sinergija. Regionų ir savivaldybių veikimas kartu (sinergija) turi sukurti darnaus vystymosi principų įgyvendinimo prielaidas, užtikrinti sklandų šalies vidinių sistemų ir elementų funkcionavimą, išsaugoti ir išryškinti šalies tapatumą (identitetą), sukurti konkurencingos valstybės pagrindus“, – rašo plano rengėjai.

Derins įvairias šalyje vykdomas veiklas

Naujasis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę išraišką ir suderinamumą.

REKLAMA

Bendrasis teritorijos planas yra įrankis suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas – verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Dabartinio plano galiojimas baigiasi šiemet.

Aplinkos ministerijos atstovai anksčiau skelbė, kad tai bus pirmas kartas, kai bendrasis planas bus strateginis valstybės dokumentas. Tai reiškia, kad planuojant valstybės biudžetą, tiek skirstant Europos Sąjungos lėšas, reikės vadovautis bendrojo plano sprendiniais. Naujasis Lietuvos bendrasis planas koreguos ir dabar galiojančius savivaldybių bendruosius planus.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-05-28 13:46:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Komunistus ,KGB-šnykus (buvusių nebūna, o jų pilnas seimas), chazarų mafiją , komsomolcus-juknevič, linkevič į sibiro glūdumas, su šeimom, tada gyvensim puikiausiai!!!- ūkį pakelsim, ekonomika pakils ir bus nuo iki.
Atsakyti
-1

v
viliukas
2020-05-28 13:44:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mes nezinome, kas bus rytoj, o valdzia sprendzia kas bus uz 30 metu. Beprasmis pinigu svaistymas

Atsakyti
-2

R
Rimas
2020-05-28 14:34:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valdzia tikrai givens geriau o mes blogiau
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų