Socialiniuose tinkluose paviešintas skelbimas, kad Raseinių r. Šiluvos gimnazija ieško dviejų mokinių į 12 klasę 2025–2026 mokslo metams.
„Mūsų klasėje:
- Nedaug mokinių – jauki ir draugiška aplinka.
- Mokytojai – nuoširdūs, supratingi ir pasirengę padėti.
- Kiekvienam skiriamas asmeninis dėmesys.
- Puiki galimybė geriau pasiruošti brandos egzaminams.
- Smagi bendruomenė ir šilti tarpusavio santykiai.
- Mokykla pasiekti patogu – kursuoja mokykliniai autobusai.
- Laisvalaikiu – biliardo stalas, stalo tenisas, jauki poilsio zona.
- Dažnai žaidžiame tinklinį, vienas kitam padedame, turim nuostabią auklėtoją ir svarbiausia, kad pas mus klasėje yra pasitikėjimas“, – rašoma skelbime.
Susiomėjusius kviečiama kreiptis į mokyklos administraciją.
Jei neras mokinių, mokslo metus turės baigti kitoje mokykloje
Iš Šiluvos gimnazijos naujienų portalas tv3.lt gavo informaciją, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos ši klasė priklauso Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijai. Buvo pasiūlyta komentaro kreiptis į šios gimnazijos administraciją.
Šios gimnazijos direktorius Linas Dargevičius primena, kad darbą jau baigusi konservatorių Vyriausybė patvirtino, jog minimalus mokinių skaičius vidurinio ugdymo klasėse turi būti 21 mokinys.
Išimtis buvo padaryta tuo atveju, jeigu mažesnė klasė prijungiama prie didesnės gimnazijos, t. y. tampa didesnės gimnazijos skyriumi. Tuo atveju minimalus mokinių skaičius klasėje – 12.
„Vadovaujantis šiuo modeliu Šiluvos gimnazijoje buvo įkurtas Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos skyrius. 2024 m. rugsėjo 1 d. Šiluvos skyriuje buvo 13 mokinių. 2025 m. kovo mėnesį liko 10 mokinių. Remiantis teisės aktais tokia klasė negali būti registruojama mokinių registre“, – nurodo Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius.
Taigi dabar ši klasė turi žūtbūt surasti bent du mokinius, kitaip nuo rudens bus priversta mokytis kitur.
„Jeigu iki rugsėjo 1 d. neatsiras 12 mokinių Šiluvos skyriaus mokiniai turės rinktis kitą mokyklą“, – priduria L. Dargevičius.
Tai reiškia, kad mokiniai turės ne tik važinėtis į kitą mokyklą – būdami dvyliktokai, jie paskutinius metus ruošis egzaminams naujoje aplinkoje, su kitais mokytojais.
Mokytojas: „Galvoju, bajeris čia ar kas?“
Skelbimu pasidalijo istorijos mokytojas Arnas Zmitra. Pedagogas neslėpė, kad pamatyta informacija jį šokiravo.
„Pradžioje, pamačius šitą skelbimą ištiko šokas. Galvoju, bajeris čia ar kas? Bet po kokių 5 min. suvokiau, jog čia nauja rajonų švietimo realybė...
Ministerija žaidžia su tuo 21 vaiku. Dabar nuleido kartelę, bet paliko savivaldai prisidėti finansiškai. Visi savivaldos politikai temps kiek galės, niekas nenorės uždarinėti mokyklų, nes tai yra tragiškai skausmingas reikalas. Galiausiai dėl šito dreifavimo kentės mokiniai tik niekas to garsiai nesakys, nes suaugę saugos savo darbo vietas, reitingus ir pan.
Bet ateis realybė. Ir labai gretai, nes nebeliks vaikų ir rasis tokio pobūdžio „darbo skelbimai“ rajonų socialinių tinklų grupėse. Vyks agonija, desperacija, nes trūks pradžioje komplektui 1 vaiko, paskui 2 ir t.t. Dar vėliau privalomas 10 klasės egzaminų išlaikymas...“ – balandžio 17 d. rašė A. Zmitra.
Mokytojas taip pateikė liūdną statistiką: pernai Raseinių rajone gimė 190 vaikų. Tai sudaro yra 7–8 mokinių komplektus, jeigu laikoma, kad klasėje 30 turi būti mokinių.
„Tai miestui teks kokie 4-5 komplektai. Rajonui (greičiausiai Ariogalai, Viduklei ir Girkalniui) 3-4. Gal dar sugebės išgyventi kelios pradinės mokyklos ar skyriai, bet mažai šansų“, – komentavo A. Zmitra.
Mokytojas prognozuoja, kad maždaug po penkerių metų Raseinių rajone greičiausiai liks 3 savivaldybės mokyklos. Kai kuriose vietovėse dar gali likti pradiniai skyriai, bet, anot pedagogo, tai „mažai tikėtina“.
„<...> išmokau mokymuose, jog visa komunikacija yra gera. Gera ir šita. Linkiu jiems rasti tuos du vaikus. Tik būtų gerai rasti juos realius, o ne popierinius. O taip būna... Tiesiog labai keista švietimo realybė Lietuvos rajonuose ištiko mane šįryt“, – rašė A. Zmitra.
Trys išeitys mažoms mokykloms
Paklausus, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žino apie tokias situacijas, ši pabrėžė, kad mokinių trūkumą regionų mokyklose lemia keletas veiksnių. Vienas iš jų – prastėjanti Lietuvos demografinė situacija.
„Savivaldybės, matydamos dabartinę situaciją ir įžvelgdamos artimiausias savo aplinkos demografines tendencijas, 5 metams susiplanuoja mokyklų tinklą“, – teigiama ministerijos komentare.
Kovo 12 d. Vyriausybė priėmė „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių“ (Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių) pakeitimus, kurie savivaldybėms suteikia teisę pačioms apsispręsti dėl gimnazijų:
- ar prisidėti savo lėšomis ir sudaryti 12–20 mokinių klasę, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą;
- ar reorganizuoti gimnaziją į skyrių, jei klasėse yra ne mažiau kaip 12 mokinių, ir gauti 100 proc. finansavimą iš valstybės biudžeto;
- ar atitikti reikalavimus ir sudaryti ne mažesnę kaip 21 mokinio klasę.
Nutarimas su pakeitimais įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d.
Ministerija: mokinių „skolinimasis“ ar „viliojimas“ dalies gimnazijų neišgelbės
Visgi, ministerijos teigimu, mokinių „skolinimasis“ ar „viliojimas“ dalies gimnazijų neišgelbės.
„Mokinių „skolinimasis“ ar „viliojimas“ neišgelbės tų regionų gimnazijų, kurių 30–50 proc. dešimtokų neturi motyvacijos mokytis pagal vidurinio ugdymo programą. Yra ir tokių atvejų, kai iki 20 proc. III gimnazijos klasės mokinių nebenori tęsti mokymosi IV gimnazijos klasėje.
Savivaldybėms, švietimo bendruomenei reikėtų pasvarstyti, ar tokios gimnazijos pajėgios įgyvendinti Geros mokyklos koncepcijos nuostatas, sutartas dar prieš dešimtmetį? Ar mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimas yra vienas iš gimnazijos prioritetų? Juk visiškai natūralu, kad kai kurie mokiniai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, pasirenka tęsti mokymąsi profesinio mokymo įstaigoje“, – komentuoja ŠMSM.
Tačiau miestelių gimnazijoms, norinčioms išlaikyti gimnazines klases, anot ministerijos, išeičių yra.
„Pavyzdžiui, jei IV gimnazijos klasėje nebelieka 12 mokinių skaičiaus, gimnazija gali sudaryti bendradarbiavimo sutartį su kita tos pačios savivaldybės gimnazija, kurioje yra reikiamas mokinių skaičius. Tuomet IV gimnazijos mokiniai būtų registruoti gimnazijos, su kuria sudaryta bendradarbiavimo sutartis Mokinių registre, bet mokytųsi tos gimnazijos, kurioje mokėsi III gimnazijos klasėje, patalpose“, – paaiškina ŠMSM.
Per daug mokyklų vienoje teritorijoje?
Ministerija kaip dar vieną veiksnį, lemiantį mokinių trūkumą, įvardija per tankų gimnazijų tinklą tam tikrose vietovėse.
„Jei tarp gimnazijų atstumas 10–15 km, tai, esant dabartinei demografinei situacijai, sudaryti klasę iš 12 mokinių jau yra problema“, – nurodo ŠMSM.
Atstumas nuo Šiluvos gimnazijos iki Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos yra 20 km. Kita artimiausia mokykla yra Kelmės rajone – maždaug už 10 km nutolusi Tytuvėnų gimnazija.
Pagal dabar galiojančius kiriterijus į laisvas vietas mokykloje, likusias priėmus mokinius pagal mokyklai priskirtą aptarnavimo teritoriją, priimami ir mokiniai, negyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
„Taigi, tokiu atveju gali būti priimami mokiniai iš bet kurios vietovės, jei juos tenkina mokyklos teikiama ugdymo paslaugų kokybė ir jie turi galimybę dalyvauti mokyklos ugdymo procese“, – paaiškina ministerija.
Šiuo metu Raseinių r. savivaldybėje veikia 5 gimnazijos, viena iš jų – Raseinių mieste. Savivaldybėje taip pat yra 2 pagrindinės mokyklos, 2 progimnazijos (abi Raseinių mieste) ir mokykla-daugiafunkcis centras.
„Beje, gimnazijos, kuriose mokinių, mokomų pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius klasėse neatitinka „Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse“ nustatytų reikalavimų, neuždaromos. Jos struktūra pertvarkoma į pagrindinę mokyklą“, – priduria ŠMSM.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
