Iš viso pareigūnai per gegužę ir birželį patikrino 7 tūkst. būstų, pusėje iš jų rasta netvarkinga elektros instaliacija arba įtrūkusios krosnys ir dūmtraukiai, nuo kurių gali įsiplieksti gaisras, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Pasak vidaus reikalų ministro Tomo Žilinsko, ugniagesiai apie padėtį informuoja savivaldybes, ieškoma būdų ir lėšų suremontuoti krosnis bei pašalinti kitus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus dar iki prasidedant šildymo sezonui, taip pat namuose nemokamai įrengti autonominiai dūmų detektoriai.
„Šiemet Lietuvoje jau degė apie tūkstantis namų ir butų, liepsnose žuvo net 45 žmonės. Tai skaudi statistika, patvirtinanti, kad kovojame ne su priežastimis, o su pasekmėmis“, – sako vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas.
Didžiausia rizika - gaisrai
447 aplankytuose būstuose dėl įvairių priežasčių anksčiau jau buvo kilę gaisrai, individualiuose namuose – beveik dvigubai daugiau nei daugiabučiuose. Ankstesnių akcijų metu pareigūnai jau buvo apsilankę dalyje šių būstų – 42 proc. individualių ir 27 proc. – daugiabučių namų. Daugiau kaip pusėje jų buvo sumontavę autonominius dūmų detektorius (24 proc. individualių namų ir 17 proc. daugiabučių).
Maždaug pusėje iš aplankytų būstų yra rūkoma, o neatsargus rūkymas yra viena dažniausių gaisrų priežasčių, pažymima pranešime. Per šių metų pirmą pusmetį dėl neatsargaus rūkymo Lietuvoje žuvo 17 gyventojų, t. y. beveik 38 proc. visų žuvusiųjų.
Pusė visų lankytų individualių gyvenamųjų namų ir 36 proc. daugiabučių butų gyventojų gyvena būstuose su netvarkinga elektros instaliacija – elektros lempos kabinamos tiesiog ant elektros laidų, naudojami netvarkingi kibirkščiuojantys elektros kištukai, kištukiniai lizdai bei jungikliai, laidai su pažeista izoliacija, šalia kurių laikomos degios medžiagos, keli prietaisai jungiami į vieną netvarkingą kištuką.
Pamatę krosnis net nustėro
Maždaug ketvirtadalis visų aplankytų gyventojų naudoja netvarkingus buitinius elektros prietaisus.
Pareigūnai ypač didelį dėmesį kreipė krosnių, kurios neretai tampa nelaimių priežastimi, ar kitų šildymo įrenginių būklei. Paaiškėjo, kad beveik pusėje individualių namų ir net 70 proc. daugiabučių jie netvarkingi: įtrūkusios plytos, suskilę krosnių sujungimai, nesandarios pakuros durelės, nesandarūs suskeldėję dūmtraukiai.
Dar didesnė dalis aplankytų gyventojų krosnis bei šildymo įrenginius eksploatuoja netinkamai – net 86 proc. daugiabučių ir 80 proc. individualių namų gyventojų. Šalia krosnių, nesilaikant saugaus atstumo, statomi įvairūs baldai, vaikų lovelės. Prie pat nesandarių krosnių durelių laikomos medinės ar popierinės dėžės su malkomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos.
Iš 7 tūkst. 8 patikrintų socialinės rizikos šeimų būstų visoje Lietuvoje 3 tūkst. 648 yra individualūs gyvenamieji namai, kuriuose gyvena 15 tūkst. 776 žmonės, iš jų – 8 tūkst. 137 vaikai. Likę 3 tūkst. 360 butų yra daugiabučiuose, kuriuose gyvena 11 tūkst. 778 žmonės, iš jų 6 tūkst. 320 – vaikai.
