„Šia iniciatyva verslas mums padeda stipriai apsispręsti dėl vieno tvaraus šaltinio, tai yra dėl pelno mokesčio. Vyriausybė savo variantuose siūlė 1 proc. pelno mokesčio padidinimą, kas būtų apie 120 mln. eurų. Tai manau, kad drąsiai galime kalbėti apie tai, ką siūlė ir kolegos socialdemokratai – apie 5 proc. nuo pelno mokesčio“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
Šiuo metu standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 proc.
Politikas mano, kad inciatyva „4 procentai“ Lietuvos verslas parodė, jog neprieštarautų tokiam apmokestinimui. Be to, anot jo, norint pasiekti 4 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, reiktų ieškoti ir kitų finansavimo priemonių.
„Jeigu norime 4 proc. gynybai, iniciatyvą suprantu kaip pavyzdį, kad kokius 5 proc. nuo pelno pasiruošę duoti ir dar ragina kitų priemonių ieškoti. Manau, kad tokia žinia buvo pasiųsta“, – aiškino jis.
S. Skvernelis taip pat paminėjo, kad visos lėšos skirtos gynybai turėtų būti kaupiamos nacionaliniame gynybos fonde.
„Po to žiūrėtume, kaip užtektų kaupti tas lėšas į mūsų nacionalinį gynybos fondą. (...) Apie nacionalinį gynybos fondą, į kurį kris visos šios lėšos, tikrai galime kalbėti“, – aiškino S. Skvernelis.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ketvirtadienį teigė, kad iniciatyvą „4 procentai“ palaikantis verslas sutinka mokėti didesnius mokesčius tam, kad šalies gynybai būtų skirta daugiau lėšų.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
12 val. ·
SKYLĖ JUODA, CIRKAI - MARGI
1. STT nepradės ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos Krašto apsaugos ministerijoje. Taip sakant, Lietuvos mokesčių mokėtojai toliau pirks talonus juodos skylės maitinimui.
2. Šiuo metu vyksta akcija: patriotai renka parašus peticijai dėl 4% BVP šalies gynybai ir tuo pačiu dėl mokesčių didinimo. Talonai juodos skylės maitinimui brangzzz. Ir čia pačios liaudies prašymu (Kyla kažkokios asociacijos su istorine praeitimi, kuomet Stalinas visus savo juodus darbelius darydavo prisidengęs šūkiu „po prosbe naroda“).
3. Premjerė I. Šimonytė sako: „Valstybė neturi nieko kito, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“. Tikrai taip, jau toli praeityje liko laikai, kai Valstybė turėjo ne tik mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir protingesnę vyriausybę, žinančią, kaip padidinti valstybės išlaidas, nedidinant mokesčių (investicijos, verslo skatinimas).
4. Visuomenės veikėjas Darius Kuolys savo FB sienoje stebisi:
„Kodėl prieš keletą metų mūsų kariuomenės vadovybė atmetė Rumunijos pasiūlymą už simbolinę kainą įsigyti senesnių vokiškų tankų, teigdama, kad krašto gynybai tankai tikrai nėra reikalingi?
Kaip gali prašyti, kad piliečiai susimestų valstybės gynybai, „apsidėtų“ didesniais mokesčiais, kai atsisakai jiems paaiškinti, kodėl šiandien pirmenybė teikiama brangiausiems puolimo ginklams, bet ne oro apsaugai – ne piliečių gyvybių ir miestų išsaugojimui?“
Čia jau aš nesuprantu: jeigu už mokesčių mokėtojų pinigus perkami ne gynybos, bet puolimo ginklai, tai kodėl mokestis vadinasi „gynybos“? Tada turėtų būti „puolimo mokestis“. Ir ką čia mes tada ruošiamės pulti? Rusiją? Kiniją? Apie „taikos“ mokestį kol kas galiu tik pasvajoti.
5. G. Landsbergis, viešėdamas JAV karo pramonės įmonėje „Sikorsky“ nepraleido progos pasikelti sau uodegą, tos įmonės darbuotojams pasigyręs: „dalį jūsų atlyginimo jums užmoka Lietuvos mokesčių mokėtojai“ (video – mano Tel-gram). Ar gali būti taip, kad minėtos JAV įmonės darbuotojai pasiskundė Gabrieliui dėl per mažų atlyginimų, o anas pažadėjo jiems juos padidinti – padidinęs Lietuvos mokesčių mokėtojams mokestinę naštą.
6. Ekonomistas R. Lazutka sako:
"Gynybos mokestis? - O gal be cirkų?"
"Nėra ir negali būti nei gynybos, nei puolimo mokesčio. Kaip nėra ir policijos, gaisrų gesinimo, parkų sodinimo, nei vaikų darželių mokesčių."
"Vis dėlto, kam tas cirkas su gynybos mokesčiu, kodėl bandoma sujaukti įprastas sąvokas ir tvarką, t. y. mokesčiui suteikti išlaidų paskirties pavadinimą? Nepasitikėjimas žmonėmis ir sukčiavimas? Žmonės laikomi infantilias? Su tokia pačių išgalvota prielaida ir bandoma įpiršti „gynybos mokestį“. Kas išdrįs prieštarauti mokesčiui, kuris priskirtas šventam tikslui? Tyliai pasiraukys ir mokės. O jei vadintum normaliai - PVM, GPM ar dar kuo - tuoj pradėtų klykti. Antras tokio pseudomokesčio tikslas, ko gero, eilinį kartą uždėti mokestį tiems, kas ir su dabartine jų našta nebepajėgs pasprukti."
Tiesa, yra mokestis ir pagal paskirtį - kelių mokestis. Ironiška, bet gal todėl vietoje kelių ir turime duobes bei jų lopus."
7. Ostapas Benderis, panašu, Lietuvoje turėtų ką veikti. Lietuvos naivuoliai ne tik raukosi ir tyli dėl „šventojo gynybos“ mokesčio, bet dar ir renka parašus, kad tas mokestis būtų įvestas.
Bet aš jau baigiu priprasti: vieną cirką keičia kitas cirkas. Vienas už kitą margenis. Tarsi koks margesnis genys, margesnis pasaulis ar margesnis Velykų kiaušinis.