Vienu iš svarbiausių nuveiktų uždavinių S. Skvernelis laiko tęstinumą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO.
„Keičiantis Vyriausybėms, be kita ko, daugėja diskusijų ir tarptautinių santykių temomis, keliami klausimai dėl nuveiktų ar nenuveiktų darbų, formuluojami uždaviniai naujajai Vyriausybei.
Lietuvoje netrukus turėsime 18-ąja nuo atkurtos nepriklausomos Lietuvos pradžios Vyriausybę. Svarstant šiuos klausimus turbūt niekas neprilygs tiems grandioziniams darbams užsienio politikoje, kurie atvedė Lietuvą į nepriklausomybę 1990 metais. Taip pat vargu ar savo geopolitine svarba ir svoriu prilygs Lietuvos narystei pagrindinėse Vakarų institucijose – Europos Sąjungoje ir NATO.
Nuo 2016 metų gruodžio Vyriausybė tęsė darbus siekdama sutvirtinti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO pasiekimus. Vienas iš svarbiausių sprendimų – užtikrinti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto siekiantį biudžeto finansavimą krašto gynybai“, – rašo S. Skvernelis.
Premjeras sako, kad Lietuvai būtina nuosekliai didinti finansavimą saugumui.
„2018 metų rugsėjį Vyriausybėje pasirašytas Seime atstovaujančių partijų susitarimas „Dėl Lietuvos gynybos gairių“. Įsipareigota nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Visa tai – ne tušti žodžiai ar raidės ant popieriaus lapo. Sprendimai, kryptingai ir tikslingai investuojant į svarbiausius Lietuvos krašto gynybos projektus, yra įgyvendinami. Net nepaisant su COVID-19 pandemija susijusių iššūkių“, – rašo premjeras.
S. Skvernelis sako, kad ne ką mažiau svarbus darbas buvo ir Lietuvos tapimas EBPO nare.
„Šalia minėtų pasiekimų būta dar keleto ne mažiau svarbių – tik gal ne taip dažnai aptariamų ir prisimenamų. Apie valstybei būtinus strateginius energetikos ir transporto projektus šįkart plačiau nerašysiu.
Šiandien priminsiu, kad šios Vyriausybės darbo laikotarpiu Lietuva tapo dar vienos itin svarbios Vakarų institucijos, ekonomiškai išsivysčiusių valstybių klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.
Žvelgiant atgal – šiame procese būta nemažai šilto ir šalto. Paraišką tapti nare Lietuva pateikė dar 1996 metais, tačiau rezultato ilgą laiką nesimatė. Pamenu, pačią pirmą 17-osios Vyriausybės darbo dieną, 2016 metų gruodžio 13-ąją, pasirašiau laišką EBPO generaliniam sekretoriui, patvirtinantį nekintančius mūsų valstybės siekius. O 2018 m. liepos 5 dieną Lietuva tapo 36-ąja EBPO nare“, – rašo premjeras.
Vis dėlto S. Skvernelis sako, kad kadencijos metu galbūt buvo galima pasiketi daugiau, tačiau sako, kad Vyriausybė daug ir greitai mokėsi.
„Mes daug ir greitai mokomės, darome tai mokydamiesi iš geriausių. Siekiame dar daugiau pasisemti ir įgyvendinti: nuo socialinės ir ekonominės politikos iki nedarbo bei socialinės atskirties mažinimo, valstybės įmonių valdymo gerinimo, kovos su COVID pandemija, finansinės sistemos stabilumo, fiskalinės politikos, struktūrinių reformų ir kitų svarbių klausimų.
Galbūt galėjome pasiekti daugiau ir greičiau, tačiau viena aišku: kryptis, kuri yra teisinga – nustatyta, o tempas, kuris yra būtinas – užduotas“, – pastebi premjeras.
„Tai, tikiuosi, perskaitysime ir netrukus pasirodysiančioje EBPO Lietuvos ekonomikos, kurią organizacija Lietuvai rengia antrąkart, apžvalgoje. Ji skirta ilgalaikiam šalies ekonominiam augimui užtikrinti, todėl reikia turėti galvoje, kad daugelis siūlomų priemonių laukiamų rezultatų atneš ne iš karto, o po kelių metų.
Ši 2020 metų apžvalga skirta skurdo ir socialinių nelygumui problemų, kurios Lietuvoje išties yra jautrios ir aktualios, mažinimui bei regionų puoselėjimui. Perskaitysime ir tai, kaip vertinamos Vyriausybės pastangos kovoje su pandemija, kaip Lietuvos ekonomika atrodo kitų pandemijos ištiktų šalių kontekste.
Apžvalgoje sakoma, kad: Lietuvos ekonomika gerai atlaikė pandemijos keliamus iššūkius, finansinė sistema yra tvirta ir patikima, dėka fiskalinės politikos sprendimų sukurtos tinkamos sąlygos kovai su pandemija, reguliacinė aplinka yra palanki verslui, atlyginimai auga ir t.t.
Faktas, kad Lietuvos ekonomika – viena iš geriausiai pandemijos iššūkius atlaikiusių ekonomikų žemyne.
Žinoma, yra ir nemažai įsisenėjusių problemų, įskaitant švietimą, skurdo, socialinio atotrūkio mažinimą ir pan. Joms spręsti reikalingas glaudus valdančiųjų ir opozicijos, Vyriausybės ir savivaldybių darbas bei bendradarbiavimas. Šia kryptimi ir turėtume eiti“, – rašo S. Skvernelis.
