Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas. 

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas. 

REKLAMA

Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų. 

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto

Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,4 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,7 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 25,4 proc. Skurdo rizikos lygis ir mieste, ir kaime, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – sumažėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – 2,3 procentinio punkto).

Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2020 m., padidėjo 12,3 proc.

REKLAMA

Skurdo rizikos lygis pagal amžių 2012–2021 m.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) buvo 376,5 EUR ir sudarė 78 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, o pajamų tyrimo laikotarpiu šis skirtumas dar padidėjo: vidutinė senatvės pensija išaugo mažiau nei skurdo rizikos riba.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 26 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Vieno asmens namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 44,5 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų, skurdo rizikos lygis 2021 m. sudarė 32,4 proc. – 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių – 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 38,8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto.

Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų iki 30,9 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vaikų skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis 2021 m. padidėtų nuo 17,2 iki 37,6 proc.

Skurdo rizikos lygis iki ir po socialinių išmokų 2012–2021 m.

Į pajamas įskaitytos senatvės ir našlių pensijos, bet neįskaitytos kitos socialinės išmokos.

2021 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 3,9 proc. Lietuvos gyventojų

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2021 m. sudarė 3,9 proc., palyginti su 2020 m., jis sumažėjo 1,2 procentinio punkto. 2021 m. apie 110 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

2021 m. absoliutaus skurdo riba – 260 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 546 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 2,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.), kaime – 6,7 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis buvo mažesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar darbingo amžiaus asmenų. 2021 m. jis sudarė 1,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 2,4 procentinio punkto.

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2020 m., nepasikeitė, bedarbių – sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų – 3 procentiniais punktais.

Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kad 2021 m. socialinių išmokų įtaka absoliutaus skurdo mažinimui šiek tiek sumažėjo. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2021 m. padidėtų iki 10,6 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vaikų absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis 2021 m. padidėtų nuo 3,9 iki 16,6 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. A1-236 patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2021 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,7 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2021 m. skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2020 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas: priemonės buvo laikinos ar vienkartinės, ilgalaikių problemų nesprendžia

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį, kad naujausi rodikliai iš tiesų atspindi 2020 m. gyventojų pajamas. Tai reiškia, kad matome pandeminių metų įtaką skurdui.

Pažeidžiamiausiomis grupėmis išlieka žmonės su negalia, vieniši tėvai, senatvės pensininkai ir bedarbiai. Lyginant su ankstesniais metais, skurdo rizikos lygis sumažėjo arba išliko panašus daugelyje grupių.

Džiaugiamės išliekančia vaikų skurdo mažėjimo tendencija. Daugiausia tam įtakos turėjo vaiko pinigų ir papildomos išmokos nepasiturinčioms šeimoms didėjimas ir gaunančiųjų rato išplėtimas.

Žvelgiant į kitų grupių skurdo rizikos lygio pokyčius, daugiausia tam įtakos turėjo pandemijos socialinių pasekmių mažinimo paketas. Darbo paieškos išmoka, vienkartinės išmokos neįgaliesiems, ir pensininkams, padidinta piniginė socialinė parama ir jos gavimo sąlygų palengvinimas.

Jeigu šių priemonių nebūtų – skurdas būtų palietęs didesnę dalį gyventojų. Kita vertus, didelė dalis priemonių buvo laikinos ar net vienkartinės, todėl ilgalaikių skurdo problemų nesprendžia.

AČIŪ partijai tėvynei,beveik 20 metų Europos Sąjungoje ir vis dar negalime normaliai gyventi... O kažkas prieidamas prie Europos pinigų. 100% turi ir vilą Ispanijoje,ir santaupų iki gyvenimo galo! Durinių laivas toliau skęsta bedugnėje!!!!!!
Musu salis maza ir nelabai kam rupi musu gyvenimas ,bet musu valdininkams labai rupi kitos salys ir vis norime pasirodyti kokie esame protingi priimdami sprendimus tikrai zlugdancius savo salies gerove , dideles valstybes pries priimdamos sprendimus pasvarsto kam bus nauda is to . O mas kaip skurdom taip ir skursime ir vazuosime pigesniu prekiu i Lenkija ,Baltarusija .
Gal ne kas penktas, o kas trečias ar ketvirtas ,žurnalistas neanalizavo masto kainų šuolio ir energijos nešėjų , pasidomėkite kie tautos dirba už minimumą, ir tada rašykite .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų