Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
V. Germanas, teisiamas už kriptovaliutų įrangos pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, prieš tris savaites stojęs prieš teismą prašė sušvelninti jam kardomąją priemonę – apykojės nešiojimą. Verslininkas skundėsi esą ji cypia, o jis dėl to patiria nepatogumų, juolab kad ruošiasi pirmame kurse studijuoti teisę.
Teismas V. Germano norų netenkino ir dar trims mėnesiams pratęsė apykojės nešiojimą. Negana to, vienu milijonu eurų padidino ir piniginį užstatą už jo buvimą laisvėje. Verslininkas į prokuratūros sąskaitą iš viso pervedė 2 mln. eurų.
O V. Germaną skųstis paskatino S. Skvernelio nepasitenkinimas, kai Seime pradėjo pypsėti pastarojo apykojė. Kyšininkavimu įtariamas seimūnas teigė turėjęs išeiti į lauką, kad prietaisas pagautų GPS signalą. Vyras nervinosi, kad dėl apykojės negali vykdyti tautos išrinktojo pareigų. Prokuratūra patenkino seimūno įgeidį išvykti su šeima ilsėtis, tad laikinai apykojės parlamentaras nedėvės.
Vykdydama teismo nurodymus, S. Skverneliui apykoję uždėjo policija. Pareigūnai šiuo metu kontroliuoja apie 230 asmenų, dėvinčių apykoję. Nors dalis jų pažeidimus daro sąmoningai, kiti išties susiduria su GPS signalo trikdžiais, ypač urbanizuotose vietovėse ar dideliuose pastatuose. Dažniausias pažeidimas – darbotvarkės nesilaikymas, kai asmuo laiku nebūna namuose. Tokių atvejų pasitaiko po kelis kartus per dieną.
Nuo folijos ir šaldymo – iki bandymo nusikirpti
Asmenys, kuriems taikoma ši kardomoji priemonė, kartais pasitelkia fantaziją ir tikisi būsią gudresni už sistemą.
„Yra buvę bandymų blokuoti signalą su folija, yra buvę bandymų šaldyti apykoję. Tai vieni iš keistesnių mūsų prižiūrimųjų sugalvotų būdų“, – sakė Lietuvos probacijos tarnybos atstovas Donatas Zabulevičius.
Policijos departamento atstovas Mantas Struckas pabrėžė, kad būna ir drastiškesnių atvejų: „Jie gana reti, bet asmenys nusiima, nusipjauna ar nusikerpa apykoję ir tiesiog pabėga.“
Probacijos tarnybos dėvimos apykojės skiriasi nuo policijos naudojamų. Jas nešioja teisti, lygtinai į laisvę paleisti arba laukiantys atidėto bausmės vykdymo asmenys. Tarnyba šias apykojes nuomojasi, todėl jų kiekį gali lanksčiai reguliuoti. Per metus apykojes nešioja virš 2 000 asmenų, o vienu metu – apie 800. Tarnyba teigia, kad nuomotis įrangą yra ir pigiau, ir paprasčiau.
Žmogui, kuris apykoję turi dėvėti nuolatos – ir maudydamasis, ir miegodamas – naudojimas nėra toks patogus. Apykojės dažniausiai kraunamos išorinėmis baterijomis (powerbankais), todėl sėdėti prisijungus prie elektros lizdo nereikia. Vis dėlto techninių pažeidimų – laikinų ryšio operatoriaus, akumuliatoriaus ar programinės įrangos sutrikimų – tarnyba skaičiuoja tūkstančiais. Tikrų pareigų ir draudimų pažeidimų aliarmai skamba rečiau.
Apykojės taip pat dedamos į laisvę išleidžiamiems kaliniams, vykstantiems namo, į darbą, mokslus ar pas gydytoją. Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys teigia, kad bandymus nusiimti apykoję dažniausiai lemia alkoholis, tačiau tokių incidentų kasmet mažėja:
„2024 m. turėjome 10 tokių atvejų, 2025 m. – 6, o šiais metais – 1. Visais atvejais, jeigu bandoma nusiimti apykoję ir aplinkybės leidžia spręsti, kad tai yra bausmės vengimas, pradedamas ikiteisminis tyrimas.“
Už bandymą atsikratyti apykojės laisvės atėmimo bausmė gali pailgėti iki vienerių metų, o už sugadintą prietaisą tenka sumokėti apie du tūkstančius eurų.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
