Pagal teismo nuosprendį, anksčiau liberalų sąjūdžiui priklausiusiam Eligijui Masiuliui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 490 eurų.
Kitam politikui, Darbo partijai priklausančiam Vytautui Gapšiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Jam taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 000 eurų.
Netrukus po paskelbto teismo nuosprendžio, partijų atstovų reakcijos buvo gana skirtingos. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sutiko, kad teismo sprendimas pakenks partijos reputacijai.
„Teismo sprendimas – bloga žinia partijai“, – pareiškė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Žala daroma visai politinei sistemai
Politologo Bernavo Ivanovo teigimu, didžiausia žala bus padaryta ne Liberalų sąjūdžiui, o pasitikėjimui politine sistema – esą dabar bus suvokta, jog „vertybinės“ partijos neegzistuoja.
„Nepadeda tai, kad liberalų sąjūdis stoja greta darbo partijos, kurios reputacija jau ilgai šlubuoja dėl visokių nutikimų, V. Gapšio byla tik prie to dar prisideda. Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Kažkada „vertybinės“ partijos pastoviai aiškino, kaip svarbu moralė politikoje, o dabar pasirodo, kad jie yra tokie patys, jei ne dar blogesni. Tad šiuo požiūriu politinė degradacija tampa labiau lygi, mažiau yra kažkokių išimčių, aukštesnių politikos standartų pavyzdžių“, – sakė B. Ivanovas.
Politologas taip pat kaltino liberalų sąjūdžiui artimus asmenis dviveidyste – anksčiau puikiai pažįstami partijos veidai dabar apsimeta, esą jokių bendrų ryšių su E. Masiuliu neturėjo.
„Ši istorija yra gana keista – artimi bendražygiai, anksčiau stovėję suglaudę pečius, staiga pradeda aiškinti, jog vienas kito nepažįsta. Į vieną buvusį merą pirštais nerodysiu. Situacija primena korupcijos bylą Kauno savivaldybėje – „nuostabiausias“ meras pareiškė, kad nieko nežino apie dėl korupcijos teisiamą savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską, nors jis buvo antras žmogus savivaldybėje po mero“, – teigė B. Ivanovas.
„Liberalų sąjūdis neturi ką pasakyti. Jie sėdi iki pažastų mėšle ir kažką kalba. Ir ką jie gali pasakyti? Taigi viskas akivaizdu. Tą kontorą reikėtų uždarinėti ir bandyti iš naujo. O V. Čmilytė-Nielsen ir partijos aparatas turėtų pamiršti politinę karjerą“, – situaciją apibendrino B. Ivanovas.
Rinkėjų atmintis – trumpa
Nepaisant vis dar gyvų asociacijų tarp E. Masiulio ir liberalų sąjūdžio, V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog partija pasikeitusi, tad E. Masiulis byla neturėtų būti tapatinama su liberalų sąjūdžiu.
„Partija yra labai smarkiai pasikeitusi nuo Eligijaus Masiulio laikų, aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoje yra žmonės, kurie gavo partijos pasitikėjimą po 2020 metų“, – atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Su tokiu vertinimu iš dalies sutiko komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas – pasak jo, liberalų sąjūdžiui pavyko sukurti pakankamai didelę distanciją tarp E.Masiulio ir partijos. Vis dėlto, tai aktualu bus tik ištikimiems partijos rinkėjams, kurių šalyje yra mažuma.
„E. Masiulis politikoje jau seniai nebedalyvauja. Distancija tarp dabartinių įvykių ir liberalų partijos yra pakankamai didelė, kad tie, kurie nori rinktis liberalų sąjūdį, lygybės ženklo nebededa. Liberalų sąjūdžio nelaimei, didžiausias rinkėjų būrys yra tie, kurie blaškosi, nežino ką rinktis. Jie po teismo sprendimo į liberalų sąjūdį nebežiūrės“, – teigė L. Kontrimas
Pasak L. Kontrimo, partijai išsilaikyti padės partijos santūrumas, rami laikysena.
„Liberalų sąjūdis aiškiai žinodamas, kad teismo sprendimas gali būti visiškai nepalankus, elgėsi gana santūriai ir subalansuotai – jie nedraskė akių koalicijos partneriams, nepasirodė su jokiais šokiruojančiais pareiškimais. Verta kalbėti ir apie partijos pirmininkės asmenį – jis labai ramus. Jei partija išliks santūria, manau kad patirs mažiau negatyvaus dėmesio, nei galėtų sulaukti anksčiau nutikus panašioms aplinkybėms“, – teigė L. Kontrimas
Pinigai – ne problema
Bausmių susilaukė ne tik korupcijos byloje įsivėlę politikai, bet ir politinės partijos, kurioms jie priklausė. Liberalų sąjūdžiui paskirta galutinė subendrinta bausmė – 376 600 eurų bauda. Darbo partijai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 301 280 eurų bauda. Iškart po nuosprendžio, kilo abejonių, kaip šios partijos sugebės finansuoti artėjančių Prezidento ir Seimo rinkimų kampanijas.
B. Ivanovo teigimu, Lietuvos politinėje sistemoje šios baudos daug nepakeis – esą partijos ir taip remiasi šešėliniu finansavimu. Politologas taip pat pabrėžė, jog tik didelės rinkiminėms kampanijos išleidžiamos sumos rinkėjų nuotaikos nepakeis
„Jeigu mūsų šalyje veiktų normalios partijos, kaip Vakarų Europoje, sakyčiau taip, su tokiomis baudomis būtų sunkiau finansuoti rinkimines kampanijas. Bet tai ką mes vadiname politinėmis partijomis Lietuvoje yra greičiau neaiškios, neskaidrios kontoros. Partijų buhalterija yra kaip šešėlių teatras – jiems susimokyti pinigų nėra jokia problema. Bet tai niekaip nesusiję su tuo, ką apie juos galvoja rinkėjai. O nuotaikos mes matome kokios“, – svarstė B. Ivanovas.
L. Kontrimas teigė, jog stokojant lėšų kampanijoms, partijos bus priverstos grįžti prie pamirštų politikos pagrindų – bendravimo su rinkėjais.
„Lengviausia viską grįsti pinigais – jei turim pinigų, vadinasi turim ir kampaniją. Neužmirškime, kad politika nėra vien pinigai, o pati esmė – rinkimai yra metas, kada politikas išeina akis į akį su rinkėju, turi tiesioginį susitikimą. Liberalų sąjūdis ir darbo partija turi puikų šansą grįžti į klasikinį politiko darbą. Kalbėtis ne per tarpininkus, o tiesiai su rinkėju“, – sakė L. Kontrimas.
Darbo partija renkasi komunikuoti tik savo elektoratui
Kiek kitokią komunikacijos strategiją pasirinko Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – vadino teismo sprendimą parodomuoju nuosprendžiu, kurį neva lėmė visuomenės nepasitenkinimas teismų sistema.
„Čia štabo vadovo pagrindinė funkcija ir sodinti 4,5 metų du mažamečius vaikus turintį žmogų už tai, kad jis darė savo darbą? Ten jokių pinigų nebuvo, nieko nebuvo. Daugiau negu už žmogžudystę. Už žmogžudystę turbūt rastume atvejų, kur daugiau davė. Jums čia normalu?“, – piktinosi Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Pasak L. Kontrimo, toks sprendimas – žinutė ištikimiems partijos rinkėjams ir partijos vidui.
„Tai komunikacija partijos vidui. Ji skirta ne gausiam, bet ištikimų rinkėjų ratui. Nereikia apsigauti, kad toks A. Mazuronio kalbėjimas įtikins visus kitus. Su visuomenės nuomone A. Mazuroniui kažin ar pavyks pasiginčyti“, – svarstė L. Kontrimas
Tuo tarpu B. Ivanovas A. Mazuronio pasisakymus pavadino itin arogantiškais.
„Gėda klausyti tokių išvedžiojimų. Jiems visiems reikia atgailauti ant kelių, o ne arogantiškai kažką aiškinti. Dabar jie demonstruoja įžūlią nepagarbą visuomenei. Politikai nėra idiotai, jie puikiai viską supranta. Bet būtent rinkėjus laiko idiotais“, – sakė B. Ivanovas.
