Dar praėjusių metų pabaigoje už sovietų agresijos neigimą per 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, kai pareiškė, kad tądien „saviškiai šaudė į savus“, o taip pat ir už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis pasiskelbė esą kuriantis savo partiją.
Jam nusprendė talkinti ir partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą apšmeižęs buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys Viačeslavas Titovas, nuteistas 2019 m. V. Titovas aiškino, kad savo argumentams esą rėmėsi sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių KGB bylomis. Tuomet Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), remdamasi teismo sprendimu, atėmė jo mandatą. Jis buvo pašalintas ir iš miesto tarybos.
2015 metais Klaipėdoje V. Titovas, kartu su skambiai pasivadinusiomis Baltijos jaunimo asociacija „Juvenis“ bei asociacija „Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centru“, surengė prokremlišką renginį apie nacionalizmą, kuris, pasak Lietuvos politikų, skleidė Rusijai palankią ideologiją mūsų šalyje.
Šiuo metu V. Titovas tarsi niekur nieko vėl prakalbo apie bandymus sugrįžti į valdžią. Jis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje kvietė žmones, norinčius tapti A. Paleckio kuriamos partijos dalimi, susitikti, tačiau teisėsaugai susidomėjus šiuo raginimu jis jį atšaukė.
Iki pat šiandien nei A. Paleckis, nei V. Titovas nepripažįsta savo padarytų nusikaltimų ir atkakliai kartoja nepasitikintys Lietuvos teismais.
„Žinau, kad pas mus teisingumo nėra, todėl netikiu mūsų teismais. Aš galvoju, kad jis visiškai nekaltas. Mūsų valdžia kažkodėl bijo Algirdo Paleckio“, – naujienų portalui tv3.lt bandė aiškinti V. Titovas ir tvirtino remsiantis jo kuriamą partiją bei šiuo metu padedantis burti.
VSD įspėja apie asmenis, keliančius grėsmę Lietuvos saugumui
Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėja, kad Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms užpuolus Ukrainą, Lietuvoje veikiančios prokremliškų radikalų grupės pradėjo platinti šiuos Kremliaus režimo veiksmus pateisinančius pareiškimus.
„Dalis šių grupių lyderių jau daug metų bendradarbiauja su Kremliaus režimo atstovais ir praeityje buvo išnaudojami bandant legitimizuoti šio režimo įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir karą Donbaso regione.
Labai tikėtina, kad šiuo tikslu šie asmenys bus išnaudojami ir Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste. Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža“, – rašoma vasario 24 dieną VSD išplatintame pranešime.
Verta pabrėžti, kad A. Paleckis VSD ataskaitoje minimas kaip asmuo, siekiantis veikti prieš Lietuvą Rusijos naudai. Tai atsispindi ir jo socialinio tinklo „Facebook“ įrašuose, kuriuose jis neigia Kremliaus režimo nusikalstamus veiksmus ir lieja kaltinimus Lietuvos valdžiai. Jo įrašai susilaukė ir teisėsaugos dėmesio. Jam talkinančio V. Titovo įrašuose taip pat gausu prieštaringai vertinamos informacijos. Jis aktyviai dalinasi rusiškais šaltiniais, kritikuoja Vakarų valdžią.
Policijos departamentas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad „policija yra gavusi pranešimų apie galimas tokias nusikalstamas veikas, jie yra nagrinėjami“. Tačiau konkretūs asmenys nėra įvardijami.
LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnis nurodo, kad asmuo, kuris viešai pritaria tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, neigiant ar šiurkščiai menkinant, gali būti nubaustas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Konservatorius: tokiems veikėjams turėtų būti draudžiama steigti politines partijas
Pirmadienį Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas, konservatorius Jurgis Razma registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias priėmus būtų išplėsta atsakomybė už tokių karinių veiksmų, kokie dabar vykdomi Ukrainoje, propagavimą.
Projektu numatoma įtvirtinti tokią nuostatą: „Tas, kas viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.“
Už tokias veikas būtų baudžiami ne tik gyventojai, bet ir juridiniai asmenys.
Beribis žiaurumas: nufilmavo, kaip Rusijos tankas šalia Kijevo smogė į civilių automobilį:
Naujienų portalui tv3.lt J. Razma taip pat patikina, kad už antivalstybines veikas teistiems asmenims turėtų būti uždrausta tapti politinių partijų steigėjais ar jų nariais. Aukščiau minimų asmenų, A. Paleckio ir V. Titovo ambicijos patekti į valdžią, anot konservatoriaus, yra pretekstas peržiūrėti politinių partijų įstatymą.
„Tokie draudimai yra konstituciškai jautrūs ir juos siūlant reikia gerai išsiaiškinti aspektus. Politiškai žiūrint, jeigu sakytume, kad teisiškai yra galima, tokį draudimą tikrai reikėtų numatyti“, – akcentavo J. Razma.
Jeigu Kremliaus veiksmų propaguotojai atsidurtų valdžioje ar užimtų įtakingas pozicijas, pasak jo, būtų prastai: „Aš nesu pastebėjęs, kad jie yra atsisakę savo buvusios veiklos, už kurią buvo teisti. Aš neatmetu galimybės, kad mūsų valstybei žalingi veiksmai gali tęstis jau įgijus dideles galias. Tik aš nemanau, kad mūsų rinkėjai tokius veikėjus išrinktų – žmonės mato, kas yra kas. Jie svajoja, skelbiasi kandidatais į prezidentus, bet čia tos svajonės yra labai nerealios. Kadangi teoriškai jie gali būti išrinkti, mes turime su tuo teisiškai susitvarkyti“, – sako J. Razma.
Jam antrina ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto Seime pirmininkas Stasys Šedbaras, kuris pabrėžia, kad bet kuriam iš šių asmenų atsidūrus valdančiojoje koalicijoje iškiltų grėsmė nacionaliniam saugumui ir Lietuvos nepriklausomybei.
„Lietuvių tauta yra pajėgūs atsirinkti tarp tų partijų, kurios vienaip ar kitaip deklaruoja savo pozicijas, kurios pasisako prieš valstybę. Tikiuosi, kad rinkėjai šioje vietoje priimtų atitinkamai savo sprendimą“, – sako S. Šedbaras.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas, sutikdamas su politikų išsakytais argumentais taip pat akcentuoja, kad minimų asmenų veiksmus „reikia vertinti kaip žmones išduodančius patį žmogiškumą“.
„Aš tai prilyginčiau diotų bandymui Vokietijoje kurti „Hitlerio partiją“. Manyčiau, kad tokiems politiniams idiotams ir žulikams vietos nėra. Manau, ir iš pačios visuomenės pusės yra atitinkamas atsakas jiems. Nori suvaidinti spektaklį prieš putinistinę propagandą, kad koks propagandistas juos nufilmuotų ir parodytų“, – A. Paleckio ir V. Titovo politines ambicijas vertina jis.
Ar tokiems teistiems asmenims galima užkirsti kelią patekti į valdžią?
Teisiškai ne. LR Konstitucijos 35 straipsnis nurodo, kad piliečiams yra laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas naujienų portalui tv3.lt taip pat patvirtina, kad įstatymai nedraudžia asmenims, atlikusiems bausmę, dalyvauti politinėje veikloje ar steigti partijas. Tačiau norint grėsmę valstybiniam saugumui keliantiems asmenims uždrausti tai, reiktų įvertinti steigiamos partijos tikslus.
„Atsižvelgiant į turinį, galima jos iškart neleisti steigti, nes akivaizdžiai iš tos visos veiklos, yra net ir nusikalstamos veiklos požymių. <…> Turiu omenyje [Kremliaus režimo] agresijos neigimą, karo nusikaltimų teisinimą, pritarimą dabartinės Rusijos, Baltarusijos valdžiai, propagandai tam tikra prasme. Manau, kad ir egzistuojanti partijų steigimą reguliuojanti bazė leistų. Manau, kad yra visos prielaidos tokių partijų neleisti steigti apskritai. Dėl to, kad asmuo yra teistas, nematau didelio konstitucinio pagrindo“, – pabrėžia D. Žalimas.
Jis taip pat akcentuoja, kad tokių veikėjų veiklas institucijos turėtų tirti atidžiau.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad VSD trečiadienį paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius šių šalių opozicijos aktyvistus – juos seka, klausosi pokalbių, organizuoja provokacijas.
Putinas paskelbė karą prieš Ukrainą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų vasario 24 d. rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių.
Mamai paskambinęs rusų kareivis nesulaikė ašarų: „Mūsų vadas – gyvulys“:
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
