Švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus trečiadienį pristatė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas bei žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos
Dalykiniame gimnazijų reitinge išskirta po 50 iš daugiau nei 360 šalies gimnazijų, kurių abiturientai geriausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
„Daugelyje dalykų pirmauja Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, LSU gimnazija, Vilniaus Mykolo Beržiškos, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus jėzuitų, Kauno jėzuitų gimnazijos. Bet ne tik jas matome geriausių 5-tukuose. Geriausiųjų 5-tukuose yra ir neatrankinių mokyklų“, – pažymėjo J. Kučinskaitė.
Žurnalo „Reitingai“ autoriai šiemet didelį dėmesį kreipė pokalbiams su „šimtukininkų“ mokytojais ir su mokytojais, kurie paruošia daugiausiai abiturientų, išlaikiusių VBE nuo 95 balų ir aukštesniais. „Šimtukininkų“ mokytojų buvo prašyta pasidalinti, kokia jų sėkmės paslaptis.
„Mane asmeniškai gerąja prasme pribloškė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ir šios gimnazijos abiturientai, kurie pelnė 26 šimtukus. 17 jų – lietuvių kalbos. O dar labiau pribloškė, kad 15 šimtukininkų yra paruošti vienos mokytojos“, – nurodė J. Kučinskaitė.
Pasak J. Kučinskaitės, stebino tai, jog didelė dalis mokytojų, kurie parengia mokinius šimtukams, neužduoda namų darbų, pamokų metu kartu su mokiniais daug juokiasi.
„Mokytojai sako, kad esmė yra struktūra – ar tu gebi struktūruoti pamoką, ar negebi“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Kritikos strėlės Švietimo ministerijai
„Nagrinėjant gimnazijų, progimnazijų ar pradinių mokyklų reitingus negalime užmiršti mūsų legendinės matematikos. Vasarą plačiai aptarėme VBE rezultatus, aptarėme ir tai, kad 10 tūkst. jaunuolių Lietuvoje apskritai nelaikė matematikos egzamino. O iš tų, kurie laikė matematikos egzaminą – 35 proc. neišlaikė.
Norėtųsi, kad tokie dalykai nesikartotų. Čia natūraliai kyla klausimas: kas yra daroma, kad kitą vasarą nesibaisėtume siaubingais rezultatais? Galiu atsakyti tiesmukai: valstybiniu lygiu nieko nėra daroma“, – pažymėjo G. Sarafinas.
Kalbėdamas apie Lietuvos švietimo sistemą, G. Sarafinas pabrėžė, kad joje – „daug chaosėlio“. Jo teigimu, valstybė keliasi gražius tikslus, bet švietimo sistema „žingsniuoja savais keliais“. Todėl esant dabartinėms sąlygomis švietime nereikėtų tikėtis lūžio.
„Ar estete girdėję nors kažkokį žingsnį, sprendimą, pagalbos priemonių paketą kas Lietuvoje yra daroma su matematikos ugdymo stiprinimu, spragų taisymu, su elementaria pagalba dvyliktokams?“ – klausė jis.
Manoma, kad į sunkiausias disciplinas stos vis mažiau jaunuolių, kai tuo tarpu stojančių į socialinius ir humanitarnius mokslus stojančių daugės.
„Tiek politikai, tiek darbdaviai absoliučiai nesupranta, kodėl Lietuvoje mažėja stojančiųjų į gamtos mokslų studijų programas, į inžineriją, į technologijas, į žemės ūkį. Tiesiog Lietuvoje net nėra nagrinėjamos priežastys, kodėl taip yra. <…> Lūžinis momentas įvyksta 10 klasėje, kai absoliuti dauguma vaikų turi nuspręsti, kokią gyvenime kryptį jie rinksis ir ką jie nori sustiprinti – ką jie mokysis A lygiu, ką mokysis B lygiu, o ko apskritai nesimokys. Natūralu, kad tokioje klasėje dauguma jaunų žmonių renkasi lengviausią kelią. Ką reiškia lengviausias kelias? Reiškia atsisakymą mokytis sunkių disciplinų ir jų, jaunų žmonių nuomone, nereikalingų disciplinų“, – nurodė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Kritikos kliuvo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Anot G. Sarafino, ministerija yra parengusi daug „pusiau nėščių“ reformų. Kaip pavyzdį jis pateikė atnaujintas mokyklines programas, kurias paruošus vadovėliai mokyklose iškart nebuvo atnaujinti.
„Taip neprofesionalu dar nebuvo“, – pažymėjo G. Sarafinas.
„Dar vienas nepakartojamas projektas yra Tūkstantmečio mokyklų projektas. Jis tikrai įeis į istoriją, bet ne taip kaip tikisi Švietimo ministerija. Labai svarbu žinoti, kad jis yra senas projektas. Jis prasidėjo 2020 metų pavasarį, kai pirmą kartą buvo paminėtas dabartinės valdančiosios partijos programoje. Daug laiko jis labai stipriai koreliavo, keitėsi, visiškai nepriminė to, kas buvo anksčiau kalbėta. <…> Ir kokia yra matrica su Tūkstantmečio mokyklų programa – jeigu su ja nukeliautume į logikos egzaminą, mus išmestų iš egzamino ir parašytų 1, nes ten yra nesietini dalykai“, – kalbėjo jis.
75 proc. moksleivių „savanoriškai priverstinai“ mokosi rusų kalbą
Net 75 procentai Lietuvos moksleivių „savanoriškai priverstinai“ mokosi rusų kalbą kaip antrąją, nes daugelyje mokyklų tai yra vienintelis pasirinkimas.
„Nors ŠMSM bendrajame ugdymo plane nurodo, kad mokyklos turėtų pasiūlyti antrosios užsienio kalbos, kuri yra siūloma nuo 6 klasės iki 10, mokytis ne mažiau iš 6 Europos ir kaimyninių šalių kalbų, tarp jų – latvių, lenkų. Bet iš tikrųjų mokyklos gali pasiūlyti rusų kalbą. Daugiausiai didmiesčiuose – vokiečių ir prancūzų kalbą. Kitos kalbos yra egzotinės. Ir darbdaviai teigia, kad jeigu Lietuvos jaunuoliai be anglų kalbos dar mokėtų C1 lygiu arba bent B2 mokėtų vokiečių, prancūzų, ispanų, skandinavų, lenkų, jie ne tik geriau įsidarbintų, bet ir uždirbtų nuo 15 iki 25 procentų daugiau“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.
Žurnalistė pažymėjo, kad Lietuva neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos ir mąstymo, kokių užsienio kalbų reiktų mokyti vaikus, kad pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje buvo 826 rusų kalbos mokytojai. Iš jų beveik pusė – 395 buvo vyresni nei 60 metų. 367 rusų kalbos mokytojai iš 400 nepensinio amžiaus mokytojų – nuo 50 iki 59 metų amžiaus.
„Kitaip sakant, artėjantys prie pensinio amžiaus, ir jiems galbūt būtų galima arba pasiūlyti galimybę išeiti į išankstinę pensiją, arba persikvalifikuoti“, – spaudos konferencijoje sakė J. Kučinskaitė.
Gimnazijų reitingai
Sudarant gimnazijų reitingą buvo vertinta, kokia kiekvienos mokyklos mokinių dalis, laikiusi konkretų egzaminą, jį išlaikė balais nuo 36 iki 85 – pagrindiniu lygiu.
Matematikos geriausiai išmoko:
Vilniaus licėjus
Klaipėdos licėjus
KTU gimnazija
LSMU gimnazija
Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko:
Vilniaus licėjus
LSMU gimnazija
KTU gimnazija
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko:
Vilniaus licėjus
Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
LSMU gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko:
Klaipėdos licėjus
KTU gimnazija
Vilniaus licėjus
LSMU gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
IT geriausiai išmoko:
Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazija
KTU gimnazija
Vilniaus licėjus
LSMU gimnazija
Pabradės „Ryto“ gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko:
KTU gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
LSMU gimnazija
Jonavos Senamiesčio gimnazija
Šiaulių J. Janonio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko:
Vilniaus jėzuitų gimnazija
KTU gimnazija
Vilniaus licėjus
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Vilniaus „Juventos“ gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko:
Vilniaus licėjus
KTU gimnazija
Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Kauno jėzuitų gimnazija
Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko:
Vilniaus licėjus
Kauno jėzuitų gimnazija
Šiaulių Didždvario gimnazija
Panevėžio r. Velžio gimnazija
Vilniaus Žirmūnų gimnazija
