Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota

Smurto artimoje aplinkoje statistika šokiruoja – vien pernai tai pareikalavo 28 gyvybių, sulaukta beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurtautojus. Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad situacija tiesiog dega ir pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą yra svarbi ne tik pagalba jau nukentėjusioms moterims, bet ir smurto prevencija.

Smurto artimoje aplinkoje statistika šokiruoja – vien pernai tai pareikalavo 28 gyvybių, sulaukta beveik 60 tūkst. pranešimų apie smurtautojus. Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad situacija tiesiog dega ir pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą yra svarbi ne tik pagalba jau nukentėjusioms moterims, bet ir smurto prevencija.

Šiandien yra minima kovos su smurtu prieš moteris diena. Seime vyko atidaromoji „Baltojo kaspino“ festivalio spaudos konferencija, skirta atkreipti dėmesį į smurtą artimoje aplinkoje.

Spaudos konferencijoje dalyvavo fondo „Frida“ Lietuvoje direktorė Daiva Baranauskė, socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė, Seimo narė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narė Dovilė Šakalienė ir Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis.

REKLAMA
REKLAMA

Šakalienė: tai yra gaisras

Seimo narė D. Šakalienė sako, kad situacija dėl smurto aplinkoje primena gaisrą.

„Praeitais metais yra užregistruota 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Šiais metais turime duomenis už pirmuosius devynis mėnesius ir skaičius yra tik maždaug trim tūkstančiais mažesnis, tad, matyt, rezultatas bus irgi labai panašus“, – sakė D. Šakalienė.

Pasak jos, skaičiai neparodo realios situacijos – smurtą artimoje aplinkoje patiria kur kas daugiau moterų, nei išdrįsta apie tai pranešti. To šaknys slypi giliau –  nepaisant pranešimų skaičiaus augimo, moterys vis dar yra stigmatizuojamos.

„Vis dar mėgstama manyti, kad tu pati kažką padarei ne taip, neatitinki standartų, elgiesi ne taip, kaip iš tavęs tikimasi, gal pati išprovokavai, gal pati esi kalta ir t.t.“ – kalba D. Šakalienė.

Vis dėlto geras pokytis matyti – didėjantis pranešimų skaičius gali reikšti tai, kad moterys nebebijo kreiptis pagalbos ir mano, jog tarnybos joms padės.

REKLAMA
REKLAMA

„Bet ką mes darome ne tik gesindami gaisrą, o ką darome, kad gaisras nekiltų?“ – svarsto D. Šakalienė.

Parlamentarės nuomone, svarbu kalbėti ne tik apie pagalbą smurtą patyrusioms moterims, bet kartu ir gilintis į smurto artimoje aplinkoje priežastis.

„Kas nutinka, kad mes, kaip valstybė, negalime susitarti? Kas nutinka, kad žmogaus teisės, kiekvienos iš mūsų teisė gyventi saugiai, nebūti mušamai ir žeminamai, kažkodėl valstybei tampa grėsme keliančiu dalyku kai kurių žmonių akyse?“ – svarsto D. Šakalienė.

Filmanavičiūtė: stereotipai kuria pagrindą smurtui

Visuomenininkė D. Filmanavičiūtė sako pati nesusidūrusi su fiziniu smurtu, tačiau šia tema neretai diskutuoja su kitais žmonėmis. Jos pastebėjimu, visuomenėje gajus ne tik fizinis smurtas – ne tik mėlynės po akimis rodo, kad prieš kažką yra smurtaujama, tačiau egzistuoja ir stereotipais paremtas psichologinis smurtas.

„Aš vis dėlto smurto patiriu, nes visąlaik per garsiai juokiuosi, per drąsiai reiškiu savo nuomonę, pagimdžiau vaiką, todėl turėčiau sėdėti namie ir neužsiimti jokiomis veiklomis, stoviu už silpnesnius, kurie nėra tokie populiarūs Lietuvoje...“ – kalbėjo D. Filmanavičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, problema yra iki šiol gyvuojantys lyčių stereotipai, su kuriais susiduriama dar kūdikystėje – mergaitės rengiamos rožinėmis suknelėmis, o berniukai mėlynais ar mašinėlėmis puoštais drabužėliais.

„Man atrodo nesuvokiama, kad 2021 m. mes vis dar turime kalbėti apie tai, ar mergaitės gali būti mokslininkės, ar tik svajotojos, ar mergaitės gali juodojo humoro pasirodymus rengti, ar tai tik vyrų prerogatyva?

Viena vertus, yra stingdanti statistika tikrojo, fizinio smurto prieš moteris. Kviečiu neužpudruoti už sienos vykstančio triukšmo, visada užstoti tas, kurioms kartais sako: pasitaisei, pavalgei pastarąjį pusmetį, ką čia apsirengei ir kokią tu čia inžineriją studijuosi?

Viskas prasideda nuo neapsimetimo ir problemų nešlavimo po kilimu“, – sako D. Filmanavičiūtė.

„Informuoti aukas apie jų teises yra post factum

Fondo „Frida“ Lietuvoje direktorė D. Baranauskė pabrėžia, kad kovojant su smurtu artimoje aplinkoje yra labai svarbi prevencija.

„Gaisro gesinimas, aukų gelbėjimas, policijos darbas reikalingas. Žinote, kiek mums per metus tai kainuoja? Lyčių lygybės institutas yra paskaičiavęs, kad per metus gaisro gesinimas su išlaidomis apsaugai, pagalbai, medicinos išlaidomis ir t.t. kainuoja nei mažai nei daug – 660 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

Tai mūsų mažai valstybei yra baisi suma, o smurto prevencijai vyksta konkursas, skirta tiek tūkstančių, kiek metuose yra dienų. Tai yra fragmentiški veiksmai, išeina tūkstantis eurų į dieną. Kai kas sakytų, kad tai daug, bet palyginus su tuo, kokie yra smurto kaštai – nieko nepasieksime“, – sako D. Baranauskė.

Pasak jos, smurto artimoje aplinkoje prevencija turėtų rūpintis ne nevyriausybinės organizacijos – tai esą turėtų būti kompleksinis darbas.

„Iniciatyvos gerai, bet kartais jos nusiveda į skrajučių dalinimą ir plakatų kabinimą. To neužtenka. Policija irgi daro prevenciją – perspėja smurtautojus, kad jie nekartotų savo veiksmų. Tai jau yra post factum. Informuoti aukas apie jų teises irgi jau yra post factum. Turime tai daryti su žmonėmis, kurie dar nesmurtauja ir dar nepatiria smurto“, – teigia D. Baranauskė.

„Pas mus meilė yra sutapatinama su skausmu, kančia“

Specialistės D. Baranauskės teigimu, kalbėti apie smurtą reikėtų pradėti kuo jaunesniame amžiuje – darželiuose. Būtent kuo mažesniame amžiuje vaikus reikėtų auklėti neskirstant pasaulių į rožinius ir mėlynus.

REKLAMA
REKLAMA

D. Baranauskė pasakoja, kad Moldova išbandė programą mokyklose apie santykius poroje. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tose mokyklose, kuriose programa buvo vykdoma, jaunuolių nuostatos pasikeitė – atsirado mažiau seksizmo, atsirado daugiau lygiaverčio lyčių bendravimo.

„Gal neatsitiktinumas, kad Moldova jau ratifikavo ET konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje? Politinės valios klausimai susiję. Užburtas ratas, kad konvencijos neturime, nes joje ir numatyta edukacija, prevencija. Jeigu ją turėtume, prevenciją ir edukaciją vykdytume“, – sako D. Baranauskė.

„Frida“ atliktas tyrimas rodo, kad jaunos moterys iki šiol dažnai patiria smurtą artimoje aplinkoje. Dalis jaunų moterų smurto neatpažįsta, o dalis su juo taikstosi, mat joms tiesiog svarbu turėti antrą pusę.

„Pas mus meilė yra sutapatinama su skausmu, kančia. Kai penktoje klasėje vaikinai pradeda mergaites „kabinti“, spiria, už plaukų tampo, sijonus kelia, ką sako suaugę, jei mergaitė pasiskundžia? Sako: džiaukis, tau rodo dėmesį, tu populiari, tu jam patinki. Tai yra pirmasis ženklas, kad mes sukabiname simpatiją ir būsimą meilę su skausmu ir kančia, o paskui suaugusiam žmogui atkabinti yra labai sunku. Todėl reikia prevencijos“, – teigia D. Baranauskė.

REKLAMA
REKLAMA

Rudomanskis: svarbu platesnis kontekstas

Pasak Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovo A. Rudomanskio, asociacija kartu su Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija  bei Tarptautine planuotos tėvystės federacija atliko apžvalgą, kas Lietuvoje oponuoja žmogaus teisėms.

Pamatyta, kad vienijasi kelios organizacijos – skaičiuojama, kad jų yra bent 26, žmogaus teisėms, pasak A. Rudomanskio, taip pat oponuoja per 70 asmenų.

„Apžvalgoje mes sudarėme finansų ir bendradarbiavimo ryšių žemėlapį, kuris iš esmės yra tik ledkalnio viršūnė. Vien iš peticijų srities pastebėjome, kad, pavyzdžiui, 2015 m. birželio 3 d. apžvalgą pateikusi organizacija išplatino peticiją, raginančią neratifikuoti Stambulo konvencijos.

2017 m. birželio 9 d. – viešas kreipimasis dėl ET konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir šalinimo. 2020 m. rugpjūčio 5 d. viena iš organizacijų inicijavo kvietimą pasirašyti peticiją „Stop gender, stand for family“. Juo buvo ketinta EK pirmininkę, kad atsisakytų planų konvencijos klausimu.

REKLAMA
REKLAMA

2020 m. kovą dar viena organizacija inicijavo viešą moterų kreipimąsi prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir t.t. – tai tik iš peticijų srities“, – sako A. Rudomanskis.

Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas teigia, kad tai dar ne viskas – 2020 m. vasario 13 d. Šeimų sąjūdžio pirmininkas Raimundas Grinevičius lankėsi prezidentūroje ir bendravo su prezidento patarėja.

„Maršo organizatoriai dar iki Seimo rinkimų ir iki garsiųjų protestų buvo kviečiami į Prezidentūrą“, – komentuoja A. Rudomanskis.

Apžvalgos rengėjai teigia, kad susivienijusios organizacijos mobilizuojasi ir kovoja prieš teisės aktų, kovojančių prieš smurtą prieš moteris, priėmimą.

„Baltojo kaspino“ festivalis šiemet vyksta septintą kartą. Daugiau informacijos apie festivalį ir jo metu planuojamas veiklas galite rasti „Baltojo kaspino“ „Facebook“ puslapyje.

Dažniau smurtauja neišsilavinę ir apsvaigę asmenys

Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai yra 7,3 proc. mažiau nei 2018-aisiais.

REKLAMA
REKLAMA

Daugiausiai nukentėjusiųjų – 79,8 proc. – moterys. 10,5 proc. nukentėjusiųjų – vaikai.

Pernai fiksuoti 6,7 tūkst. nesunkių sveikatos sutrikdymų, 301 grasinimas,19 seksualinės prievartos nusikaltimų ir 28 nužudymai.

2020-aisiais buvo užregistruoti 5 815 įtariami smurtautojai, didžioji dalis jų, 88 proc., yra vyrai. Iš jų daugiau nei pusė (55 proc.) yra 30–49 m. amžiaus.

Statistikos departamento duomenimis, dažniau smurtauja žemesnį išsilavinimą turintys asmenys, 55,2 proc. smurtautojų nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Pernai 1,7 tūkst. asmenų buvo paskirtos kardomosios priemonės dėl smurto artimoje aplinkoje.

Gairės:

Rašyti komentarą...
A
Alio garazh
2021-11-25 21:21:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kas jei smurtauja valdzia? Juk jei vyras prievarta sugalvotu zmona paskiepyti, greiciausiai butu isveztas i sphuske
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (7)
A Alio garazh 2021-11-25 21:21:09
O kas jei smurtauja valdzia? Juk jei vyras prievarta sugalvotu zmona paskiepyti, greiciausiai butu isveztas i sphuske
Atsakyti
0
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
toliau skaitykite
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų