Eilinių piliečių susidūrimo su teisėtvarka istorijų pas mus pasitaiko itin keistų ir sunkiai paaiškinamų, kartais nesusipratimai įvyksta dėl policijos pareigūnų ar teismo institucijos darbuotojų klaidų, siekio visais įmanomais būdais gerinti išaiškintų nusikaltimų statistiką, kitais atvejais – įstatymą pažeidusio, tačiau atsakomybės vengiančio asmens kūrybingumo vaisius.
Šį kartą Balsas.lt nori atkreipti dėmesį į socialiniame tinkle viešai išplatintą situacijos aprašymą, kuris šiurpina savo turiniu ir detalumu. Kaip teigia savo tapatybės nepanoręs įvardyti pagrindinis jo „herojus“, veiksmas primena Holivudo veiksmo trilerį.
„Aš jau trečią mėnesį vairuoju automobilį be vairuotojo pažymėjimo, tris kartus dalyvavau teismuose, kuriuose bandžiau apginti savo teises prieš negarbingus pareigūnus. Vairuotojo pažymėjimą iš manęs atėmė už tai, kad sėdėdamas namie ant lovos ir žiūrėdamas filmą sugebėjau padaryti tris itin grubius KET pažeidimus kitame Lietuvos mieste“, ‒ įžangoje rašo vairuotojas.
Kriminalo pradžia ‒2012m. kovo 4 d. sekmadienis. Tą dieną šios istorijos herojui, kurį patogumo dėlei pavadinsime Tomu, būnant Vilniuje į mobilųjį telefoną paskambino asmuo prisistatęs policijos pareigūnu iš Kauno policijos M. K. Jis teigė, kad Tomas padarė nusižengimą Kauno mieste ir nesustojo stabdomas pareigūnu. Taip pat jam buvo pareikšta, esą aplinkybės yra užfiksuotos ir nufilmuotos, dėl to gresia teismas ir didžiulė bauda, todėl pareigūnas pasiūlė nedelsiant atvykti į Kauną ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. „Aš minėto pareigūno raginimais nepatikėjau, nes tuo metu buvau Vilniuje, sėdėjau ant sofos ir žiūrėjau televizorių. Man dar neteko susidurti su tuo, kad pareigūnai mėgintų taip greitai išsiaiškinti nusižengimą sekmadienį ir skambintu tiesiai į mobilųjį telefoną nenusiuntę kvietimo paštu“, – įvykius dėsto vairuotojas.
Natūrali reakcija tokiu atveju yra įtarimas sukčiavimu, todėl Tomas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie galimą apgavystę, tačiau operatorė jam pasiūlė susisiekti su Kauno policija. Susisiekęs su Kauno pareigūnais, vyras paprašė patikrinti, ar yra užfiksuotas pažeidimas jo vardu ir ar dirba pareigūnas vardu M. K. Jam buvo patvirtinta, kad pažeidimas užregistruotas, o jį padarė juodo BMW vairuotojas, taip pat pagal grafiką tuo metu dirbo ir pareigūnas M. K. „Pasakiau, kad tuo metu buvau Vilniuje ir pažeidimo negalėjau padaryti, tačiau pareigūnas pasiūlė man kalbėti tiesiogiai su M. K. Mane bandė sujungti telefonu su atsakingu pareigūnu, tačiau niekas neatsiliepė. Vėliau nuėjau patikrinti, ar mano automobilis nėra pavogtas ir ar jis turi valstybinius numerius, tačiau viskas buvo vietoje“, ‒ rašo Tomas.
Pakartotinai paskambinęs telefonu ir paprašęs patarimo, Tomas išgirdo siūlymą skambinti į Vilniaus kelių policiją. Susisiekęs su budinčiu pareigūnu, jis išgirsta siūlymą nuvykti pas notarus ir užfiksuoti savo buvimo vietą, tačiau sekmadienį notarai nedirba, todėl vyras tokiu patarimu pasinaudoti negalėjo. Tomas pats pasisiūlė atvykti į Giraitės g. esantį komisariatą, kur budinčiam pareigūnui įteikė automobilio registracijos dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, paprašė patikrinti asmens tapatybę, automobilio kėbulo ir valstybinius registracijos numerius. Po neilgo patikrinimo vairuotojo buvo paprašyta užpildyti paaiškinimą išdėstant aplinkybes. Paskambinęs minėtam Vilniaus policijos pareigūnui M. K., Tomas gauna kvietimą į pažeidimo bylos naginėjimą 2012 m. kovo 12 d.
„Nenorėjau laukti visą savaitę, todėl ėmiausi iniciatyvos bandydamas išsiaiškinti, kas darosi ir ką iš tikrųjų bandė vytis pareigūnai. Pasiūliau jiems atvykti i Kauno rajono policijos poskyrį tą pačią dieną tam, kad pareigūnai galėtų atpažinti mano automobilį bei mane ir įsitikinti, kad aš negalėjau padaryti pažeidimo. Į Kauno rajono policijos komisariatą atvykau tos pačios dienos vakarą kartu su liudininku. Prisistačiau pareigūnams ir pabandžiau paaiškinti įvykio aplinkybes, tačiau man nesuteikė galimybės to padaryti“, ‒ pažymi Tomas.
Anot nukentėjusiojo, pareigūnas M. K. pradėjo pildyti protokolą net nepaaiškinęs pažeidimo esmės. Atsakymas į klausimą, ar pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo įraše iš teigiamo po 15 minučių tapo neigiamu. Tomo prašymas leisti susipažinti su bylos medžiaga ir pamatyti vaizdo įrašą, jei toks yra, taip pat nebuvo patenkintas. Siūlymas apžiūrėti automobilį, anot vairuotojo, pareigūnų tai pat nesudomino. „Pareigūnas atsakė, kad neprivalo rodyti medžiagos ir savo nekaltumą aš galėsiu įrodyti teisme, ten man suteiks galimybę išsakyti savo argumentus ir susipažinti bylos medžiaga. Aš paklausiau pareigūno, ar jis yra tikras, kad matė būtent mane vairuojantį automobilį pažeidimo metu, jis atsakė, kad nėra tikras, tačiau po keliolikos minučių persigalvojęs tvirtino, kad tikrai matė ir puikiai prisimena mano veidą, kai aš padariau pažeidimą“, ‒ pasakoja Tomas.
Vėliau dviejuose iš trijų teismų du Kauno policijos pareigūnai davė parodymus, kuriuose tvirtino atpažinę vairuotoją. Anot Tomo, paprašyti išvardyti išskirtinius automobilio požymius, pareigūnai to padaryti negalėjo, tvirtindami, kad jiems užtenka valstybinio numerio. Teisme pareigūnas A. M. teigė, kad automobilis buvo tamsintais stiklais, tačiau anot Tomo, jo BMW langai visuomet buvo skaidrūs. Taip pat kažkur dingo ir pirmasis Vilniaus policijos komisariate užpildytas paaiškinimo raštas.
„Tuo momentu jau supratau, kad geruoju šita istorija nesibaigs, pareigūnai ne tik nenorėjo manęs klausyti, bet ir piktybiškai darė viską, kad turėčiau kuo daugiau problemų. Iki šiol nesuprantu jų veiksmų motyvų, aš jų nepažįstu, tačiau jaučiasi akivaizdus kerštas bei jų „darbo“ rezultatas kalba pats už save. Bylos paprastai nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą, transporto priemonių įskaitos vietą, pagal į administracinę atsakomybę traukiamo asmens gyvenamąją vietą arba deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau pareigūnai panoro, kad aš eičiau sudėtingesniu keliu ir teismą paskyrė Kauno mieste“, ‒ rašo Tomas.
Iki pat teismo posėdžio Tomui nebuvo leista susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti gintis. Susipažinęs su byla, jis sužinojo, kad nebuvo jokios filmuotos pažeidimo medžiagos, tik du tarnybiniai pranešimai, kuriuose pareigūnai tvirtino, kad matė vairuotojo automobilį, taip pat nuėjo jį apžiūrėti, kai Tomas davė parodymus. „Tai buvo melas, nes įrašytame pokalbyje girdisi, kaip pareigūnai atsisako apžiūrėti automobilį, tą patvirtino ir liudininkas. Taip pat jie pranešimuose rašė, kad atvažiavęs tyčiojausi iš jų. Tai buvo daroma siekiant sumenkinti mane ir pavaizduoti kaip grubų pažeidėją, tačiau įrašytame pokalbyje nėra nei vieno blogo žodžio apie pareigūnus. Vairuotojo pažymėjimas iš manęs buvo atimtas iš karto, dar net neįrodžius mano kaltės“, – stebisi kriminalo herojus.
Pirmajame teisme Tomui paprašius patikrinti jo telefono pokalbių išklotinę bei greičio kamerų parodymus nebuvo užfiksuotas joks pažeidimas greičio kamerų įrašuose tą dieną, o telefono pokalbių išklotinėje matėsi vairuotojo nustatyta buvimo vieta. Kaip rašo Tomas, visą dieną, kurią buvo užfiksuotas pažeidimas, jis buvo Vilniuje. Antrajame teisme iškviestas pareigūnas M. K. duodamas parodymus vėl tvirtina matęs Tomą ir atpažinęs jo automobilį išėjęs laukan, kuomet šis atvažiavo į komisariatą. Trečiajame teisme pareigūnai liudijo jau dviese. Antrasis iš jų – A. M. – tvirtino matęs vairuotoją per 15 metrų ir puikiai jį atpažinęs. Anot Tomo, žiūrint vaizdo įrašą buvo matomas tik automobilio siluetas, pagal kurį neįmanoma nustatyti nei markės, nei spalvos – juo labiau valstybinių numerių ar vairuotojo veido.
Dalyvaudamas teismuose Kaune, Tomas dar gauna tris laiškus iš „Euro Parking Collection“ įmonės – sąskaitas su raginimu susimokėti už kelių mokesčius Norvegijoje, kurioje niekada nėra buvęs. Sąskaitoje nurodomas bylos numeris ir automobilio valstybinis registracijos numeris. Pagal bylos numerį internete Tomas randa panašaus į savo automobilį nuotraukas su tokiais pačiais numeriais. „Regitra“ patvirtina, kad teikia minėtai firmai asmenų duomenis dėl pažeidimų. „Pareigūnams protokolo surašymo metu pasakiau apie laiškus, tačiau manimi niekas nepatikėjo. Sako, kad jei ir būtų tokia situacija, ją turėtų spręsti kitos instancijos. Teisme pridedu laiškus su pastabomis apie važinėjantį automobilį su tokiais pačiais numeriais, tačiau niekas manimi netiki“, – konstatuoja Tomas.
Vykstant teismui Tomas rašo skundą į Vidaus reikalų ministeriją ir Generalinę prokurorą, tačiau pastaroji institucija apsuka jo prašymą – prijungia prie tos pačios bylos nukreipia tą patį teismą, kuriame jis ginasi. Anot Tomo, pati situacija niekam neįdomi, tikrojo pažeidėjo niekam nereikia surasti. „Vidaus reikalų ministeriją į prašymą atsakė, kad tarnybinio patikrinimo metu pažeidimų surašant protokolą nenustatyta, pareigūnai atliko darbą tinkamai. Ir toliau kažkas važinėja su padirbtais numeriais Norvegijoje, o aš – trečią mėnesį be vairuotojo pažymėjimo, kiekvieną savaitę važiuoju dirbti į užsienį ir laukiu, kada teks aiškinti užsienio pareigūnams, kas yra laikinosios teisės, kurias turiu, ir nemanau, kad jie supras“, ‒ dėsto jis.
Bylų svarstymą kartu, sujungus į vieną, šiuo atveju galima įvardyti kaip logišką sprendimą, tačiau stebina policijos pareigūnų atsisakymas įvertinti galimybę, kad iš tiesų gali būti du panašūs automobiliai, kurių vienas važinėja su padirbtais numeriai. Gali būti, kad per pusdienį jis spėjo atsirasti Lietuvoje ir vėliau jau buvo pareigūnų užfiksuotas Kaune. Dabar mums patiems tenka gaudyti automobilį, nes pagalbos iš šalies nesulaukiame“, – neprarasdamas optimizmo kalbėjo šio kriminalo herojus.
Galutinis teismo sprendimas buvo priimtas birželio 1 d., savaitės pradžioje paskambinęs į Kauno teismo raštinę Tomas sužino, kad iš jo trejiems metams atimtas vairuotojo pažymėjimas ir skirta virš 3,5 tūkst. litų bauda.
