„Esame rytinio Europos Sąjungos (ES), NATO pasienio valstybė, kartu su Latvija, Estija, Suomija, Lenkija. Žinoma, kad vykstant karui yra tikimybė, kad kažkoks nuo kurso nuklydęs dronas pažeis mūsų oro erdvę. Pamoka tam yra gana aiški ir paprasta – turime stiprinti savo oro gynybą nuo bet kokių dronų įsiveržimo į teritoriją. Ir apie tai dabar susikoncentravę turėtume daugiausia galvoti – ką daryti, kaip sustiprinti tą oro gynybą“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo patarėja. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Nausėdos patarėja atsakė į Ruginienės pasvarstymus dėl EVT: labai tiesiai šviesiai „ne“

Skaisgirytė apie dialogą su Baltarusija: būtų sudėtinga

Asta Skaisgirytė: JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną buvo neišvengiami ir pagrįsti

„Žinoma, su Ukraina apie tai kalbamės“, – akcentavo ji, paklausta, ar su Kyjivu diskutuojama apie galimybę perspėti Baltijos valstybes apie netoliese jų turinčius skristi dronus. 

Vis dėlto, prezidento patarėjos teigimu, net ir gavus įspėjimą, to esą gali nepakakti, kad reikalingos sistemos spėtų tinkamai suveikti. 

„Galvojant apie ateitį, įspėjimas yra labai reikalingas, tačiau kartais tai (…) yra minučių klausimas – net ir įspėjus tai nebūtinai reiškia, kad visos sistemos suveiks vien dėl to, kad laiko tarpas yra labai labai trumpas“, – sakė A. Skaisgirytė. 

Varėnoje nukrito dronas

ELTA primena, kad į Lietuvą dronas įskrido ir Varėnos rajone nukrito praėjusią savaitę – pirmadienio naktį. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.

Kariuomenės atstovas Gintautas Ciunis taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia, kad jų negalėjo būti. Be to, jis teigė, jog tyrimas neturėtų trukti ilgai. 

Premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad Lietuvos oro erdvę kirtęs dronas buvo ukrainiečių. Pasak jos, šis bepilotis orlaivis buvo nuklydęs po vykdytos operacijos prieš Rusiją.