Laidoje komentavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka.
Ką šiandien sako ekonomikos prognozės?
N. Mačiulis: Mažiausia problema Lietuvos, kiek kainuoja dujos ir dyzelis. Per šią savaitę, beje, dujų kainos atpigo apie 20 proc., nuo šimto eurų iki aštuoniasdešimties eurų už megavatvalandę. Čia labai padėjo ir tai, kad Donaldas Trumpas pasakė, jog kariniai veiksmai Vidurio Rytuose baigti. Reikia pripažinti, kad tai, ką jis pasako, gali kelis kartus per dieną pasikeisti.
Žiūrint ir į naftos, ir į dyzelio, ir į gamtinių dujų ateities sandorius, kreivė yra labai stačiai žemėjanti. Tai yra, kainų pikas yra praeityje. Mes prognozuojame, kad kitais metais Lietuvoje infliacija bus perpus mažesnė, negu šiemet. Apie 3,3 proc. sieks. Tas itin spartus kainų augimas, didžiausia infliacija Europos Sąjungoje buvo tik šių metų reiškinys.
Šildymo kainos, dyzelino kainos – taip, daliai gyventojų nemalonu. Bet tai nėra tai, kas galėtų iš esmės pakeisti vartojimo tendencijas. Mes jau šiemet matėme, kad vartojimas sparčiai augo ir nesustojo net tuomet, kai rekordines aukštumas pasiekė dyzelino kainos.
Žiūrint į vidutinio, ilgesnio laikotarpio perspektyvas, šita energijos krizelė tikrai nekeičia iš esmės augimo tendencijų.
Yra kitų veiksnių, dėl kurių matome lėtėjantį Lietuvos ekonomikos augimą. Priminsiu, kad pastaruosius ketverius metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo sparčiausias regione – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo po 3 proc. per metus. Šiemet, panašu, kad jau nesieks 3 proc., šiek tiek mažesnis bus augimas. Kitais metais prognozuojame – jau augimas bus lėčiausias regione ir nebesieks 2 proc.
Tam yra kelios priežastys, infliacija ir energijos kainos nėra pagrindinė priežastis. Turbūt pagrindinė priežastis – lėčiau augantys atlyginimai, ir viešajame sektoriuje, ir, ypač, privačiame sektoriuje. Nebėra tokių galimybių, kokias matėme pastarąjį dešimtmetį, kuomet kone kiekvienais metais dešimtadaliu didėjo vidutinis darbo užmokestis.
Kita, dar svarbesnė priežastis – šiemet baigėsi Europos Sąjungos (ES) finansinė parama atsparumui. Tolimesnės investicijos į infrastruktūra turės būti finansuojamos kitais šaltiniais: iš mokesčių mokėtojų arba skolinantis.
Toliau sparčiai auga Kinijos eksportas į ES, atitinkamai beveik visų ES valstybių eksportas į Kiniją mažėja. Lietuvai – mažai, atvirai ekonomikai, vartojimas, statybų sektorius yra pasekmės to, kaip sugebame būti konkurencingi eksporto rinkose. Čia bus vienas iš pagrindinių iššūkių kitais metais.
Kam turėtų ruoštis paprastas vartotojas?
N. Mačiulis: Vidutinio darbo užmokesčio augimas, prognozuojame, kitais metais sulėtėja iki 7,5 proc., čia nieko baisaus ir nieko dramatiško. Labiausiai, kam reikia ruoštis, tai adaptuoti lūkesčius. Ir privataus sektoriaus kai kurie atstovai, ir ypač politikai, valdžios sektoriaus atstovai yra pripratę prie itin spartaus ir ekonomikos augimo, ir biudžeto pajamų augimo.
Iš tos inercijos, viešųjų finansų planuotojai ir toliau daug žada, daug nori padidinti, bet matome to pasekmes jau dabar – svarstant 2027-ų metų biudžetą pinigų tam nėra. Su ekonomikos augimo lėtėjimu tie pažadai tampa skolos didinimo instrumentu.
O šildymo kainos skamba dramatiškai, bet Vilniuje vidutinis būstas šildymui per mėnesį išleidžia apie šešiasdešimt eurų, tai padidės septyniais eurais. Nemalonu, bet čia ne tai, kas pakeičia gyvenimą. Ne tai yra svarbiausia.
Ar prognozės gąsdina valdžios sektorių?
J. Rojaka: Valdžios sektoriaus, galbūt, negąsdina. Atskirus politikus, manau, tikrai tai suneramina. Kalbant apie dabartinę situaciją – turime daugiau pokyčių, pasaulio ekonomikoje vyksta tam tikras sukrėtimas. Nuolatinio augimo aura kažkaip išblėsta.
Pasireiškia ir daugiau nerimo, ir daugiau stabilizacijos ženklų. Galbūt pagaliau grįšime į normalesnį darbo užmokesčio augimą. Mes ne tik apie darbo užmokestį ir infliaciją kalbame, bet ir apie technologinių sektorių bumą. Klausimas – ar jis grįžtų į normalesnes ribas ir kokį poveikį tai turėtų tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tiek pasaulio ekonomikai ir žinoma Lietuvai.
Mes stovime kryžkelėje, bet kalbant apie konkretų žmogų ir poveikį žmogui – žinoma, tai, kad naftos kaina galėtų pasikeisti per minutę, poveikis kišenei galėtų išlikti mėnesiams. Ir tas poveikis galėtų būti atskiriems namų ūkiams labai nemalonus.
Visos komunalinės išlaidos Lietuvoje, jei žiūrėtume statistiškai per vidurkius – Lietuviai išleidžia daugiau, nei Europoje. Ir maistui išleidžia daugiau. Jeigu vienas pakito, kitas pakito, ir viskas kinta į nepalankią vartotojams pusę – tai akumuliuojasi.
Aš visiškai neraginu dar pilti aliejaus papildomai į ugnį, nes mes matome, kad ir naftos kaina šiek tiek smuktelėjo, tikėtina, kad dujų kainos pikas yra praėjęs. Tam tikrų stabilizavimo veiksnių šiuo momentu irgi galima pastebėti.
Kalbant apie biudžetą – tai yra tam tikrų lūkesčių kokteilis. Ką norėtų matyti žmonės, gyventojai, ką norėtų pasiūlyti politikai ir ką iš tiesų išgali valstybė.
Ką reikėtų įsisąmoninti politikams, kol priiminėja biudžetą? Kad ekonomikos augimo nebus?
N. Mačiulis: Ekonomikos augimo nebus tik prie rizikos scenarijų: jei labai intensyvėtų karo veiksmai Irane, užsitęstų energijos krizė, prisidėtų kiti šokai. Bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Ekonomistai kiekvienais metais mėgsta pavardinti problemas, bet kiekvienais metais tęsiasi atlyginimų augimas, vartojimo augimas, investicijos toliau auga.
Žiūrint į kitus metus – nėra jokios dramos, nepaisant to, kad turėjome vieną silpnesnį trečiąjį ketvirtį, tai buvo susiję su aukšta palyginamąja baze. Antrą ketvirtį gyventojai išleido pinigus, atsiėmę iš pensijų fondų – pašoko vartojimas, trečią ketvirtį neliko pinigų – nukrito. Toliau grįšime prie natūralios augimo tendencijos.
Labai aiški žinutė yra, kad augimas lėtėja. Tai, ką matėme pastarąjį penkmetį yra išskirtinai sėkmingas periodas Lietuvos ekonomikai ir tą pakartoti bus sunku. Čia teisingiausia, svarbiausia žinutė, kad atitinkamai turi adaptuotis politikų, valdžios atstovų pažadai.
Žiūrint į kitų metų biudžetą, tai, ką sako Valstybės kontrolė apie ateinančio penkmečio Lietuvos valstybės finansus – yra labai didelis struktūrinis atotrūkis tarp mūsų įsipareigojimų mokėti pensijas, atlyginimus, finansuoti krašto apsaugą, ir tarp to, kiek valstybė turi pinigų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
