• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtą siūlymą gerokai švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose prezidentas Gitanas Nausėda vadina mėginimu išsukinėti vieniems kitus nuo atsakomybės.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) parengtą siūlymą gerokai švelninti atsakomybę „čekiukų“ bylose prezidentas Gitanas Nausėda vadina mėginimu išsukinėti vieniems kitus nuo atsakomybės.

REKLAMA

„Blogai žiūriu į mėginimus išsukinėti vieniems kitus. Visi turime vienodai atsakyti prieš įstatymus, pagal nusikaltimo arba nusižengimo pobūdį turi būti ir atitinkama bausmė“, – trečiadienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Jis teigė girdėjęs, kad dėl šio projekto palaikymo vyksta politiniai mainai.

„Tačiau mane taip pat pasiekė žinios apie galimus politinius mainus, kad vienais įstatymais prekiaujama mainais už kitus įstatymus. Manau, kad tai pirmiausia diskredituoja patį Civilinės sąjungos įstatymą, jeigu jis iš tikrųjų mėginama tokiu būdu jį priimti, darant nuolaidas kitose vietose. Manau, kad tai nemoralūs mainai“, – kalbėjo G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, kad ir pati LGBTQ bendruomenė nenorėtų, jog rezultatas būtų pasiektas tokiu ne visai korektišku būdu“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Apie galbūt vykstančius politinius mainus trečiadienį prabilo Demokratų frakcijos narė Agnė Širinskienė per Seimo TTK posėdį svarstant siūlymus Civilinės sąjungos įstatymo projektui.

Jos teigimu, dėl paramos šiam projektui dalis Seimo narių pažadėjo palaikyti Baudžiamojo kodekso pataisas, susijusias su atsakomybe „čekiukų“ bylose.

„Tikrai labai nesmagu, kada Seime sklando gandai, kad viena labai konkreti frakcija bando mainyti savo balsus mainais „čekučiai“ už partnerystę. Dėl to balsavimuose nedalyvausiu. Pradedu labai nejaukiai jaustis, kai vis išlenda koks nors politinis turgus“, – pareiškė Seimo narė.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal TTK parengtą Baudžiamojo kodekso pataisų projektą, už piktnaudžiavimą ir pareigų neatlikimą, įgaliojimų viršijimą būtų baudžiami tie valstybės tarnautojai, dėl kurių veiklos didelę turtinę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Jie būtų baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už labai didelės žalos padarymą grėstų iki septynerių metų nelaisvės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dabar galiojančiame Baudžiamajame kodekse kalbama apie didelę žalą, nenurodant, ar ji turtinė, ar neturtinė. Dėl to nėra nustatyta, kokia žala laikoma didele, vertinant ją eurais.

BNS rašė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo politikus, jog „siūlomi Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai kelia grėsmę nuosekliai baudžiamosios teisės sistemai“.

REKLAMA

„Be to, atsakomybę lengvinančios ir sankcijas švelninančios projekto nuostatos galiotų atgal, o tai galėtų paveikti ne tik šiuo metu atliekamus ikiteisminius tyrimus, teisme nagrinėjamas bylas, bet ir priimtus ir jau įsiteisėjusius teismų nuosprendžius, jei jie nebaigti vykdyti“, – nurodė tarnyba.

Visose „čekiukų“ bylose politikai kaltinami ne tik turtinės žalos padarymu savivaldybei – ji dažniausiai siekia kelis tūkstančius eurų, bet ir didelės neturtinės žalos padarymu valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas valstybės institucija.

REKLAMA

Siūlydami panaikinti atsakomybę už neturtinę žalą, projekto rengėjai taip pat pateikė pataisą, kokio dydžio turtinė žala būtų didelė ir labai didelė.

Pagal projektą didele turtine žala būtų laikoma ta, kurios dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Šiuo metu tai būtų nuo 20 tūkst. eurų iki 45 tūkst. eurų. Labai didelė turtinė žala prasidėtų nuo 900 MGL dydžio sumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios kadencijos Seime dirba keletas buvusių savivaldybių politikų, patekusių į teisėsaugos akiratį dėl galbūt nepagrįstai gautų kompensacijų už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas 2019–2023 metais.

Vieno tokio politiko – socialdemokrato Arūno Dudėno – Seimas balandį neleido prokurorams patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Vadinamosiose „čekiukų“ bylose nuteisti ir teisiami įvairių partijų politikai, 2019–2023 metais ėję savivaldybių tarybų narių pareigas. Jie kaltinami klastoję dokumentus ir piktnaudžiavę, kad gautų kompensacijas už esą patirtas išlaidas einant pareigas.

Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 35 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo, įtarimai šiuo metu yra pareikšti 31 asmeniui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų