Seimas po pateikimo pritarė Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms, tarp kurių - siūlymas, kad universitetų rektoriais galėtų būti ne tik profesoriai, bet ir vadybinio darbo patirties turintys moksliniai darbuotojai ar pripažinti menininkai.
Tokį aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo projektą pasiūlė socialliberalas Valerijus Simulikas. Seimas pritarė, kad užuot reikalavus profesoriaus vardo iš kandidatų į rektorius būtų reikalaujama vadybinio darbo patirties. Toliau įstatymas bus svarstomas komitetuose.
Po pateikimo pritarta ir siūlymams, kad dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas būtų skiriami nuolatiniam, o ne terminuotam darbui. Pasak tokius pakeitimus pasiūliusio socialdemokrato Algirdo Syso, taip būtų panaikinta įdinga praktika, kuomet pedagogai įdarbinami 9 mėnesių laikotarpiui per mokslo metus vengiant jiems mokėti už likusių mėnesių laikotarpį per vasaros atostogas.
A.Syso siūlymuose taip pat numatoma kas penkerius metus rengti aukštųjų mokyklų dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacijas.
Seimas po pateikimo taip pat ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis numatoma pakeisti Konstitucijai prieštaraujančias Aukštojo mokslo įstatymo nuostatas.
Konstitucinis Teismas dar kovo mėnesį konstatavo, jog Aukštojo mokslo įstatyme įtvirtinti ribojimai studentams valstybinių universitetų dieniniuose skyriuose mokytis už savo pinigus prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu pagal Aukštojo mokslo įstatymą studentai, kurie sutinka mokėti visą studijų kainą valstybiniuose universitetuose, gali būti priimami tik į vakarines arba neakivaizdines studijas. Dieniniuose skyriuose besimokantys jaunuoliai arba išvis nemoka už studijas, arba jų kaina siekia tik 4 MGL (520 litų) už semestrą.
KT įžvelgė ir kitų Aukštojo mokslo įstatymo neatitikimų Konstitucijai. Pasak Teismo, Konstitucijai prieštarauja ir tai, kad Vyriausybė poįstatyminiais aktais tvirtina biudžeto lėšų skirstymą universitetams. Tuo būdu ministrų kabinetas kuo laisviausiai nustato principus, kuriais remiantis skirstomi pinigai aukštosioms mokykloms.
Prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Aukštojo mokslo įstatymo dalys, kuriose yra įtvirtinta, kiek už studijas turės mokėti studentai, kurių studijų valstybė nefinansuoja, bei nustatyta procentais išreikšta gerai besimokančių studentų kvota.
KT nutarime konstatuota, kad įstatymo nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkantys valstybės finansuojami asmenys laikomi gerai besimokančiais, negali būti formalūs, juolab neleistina iš anksto nustatyti kokį nors esą "gerai besimokančių piliečių" skaičių arba kvotą, nes neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne.
Kai kurių Aukštojo mokslo įstatymo nuostatų konstitucingumą pernai lapkritį paprašė išnagrinėti Seimo narių grupė iš Liberalų sąjūdžio, konservatorių, socialliberalų bei liberalcentristų frakcijų.
