Šie ir kiti slaugos bei ilgalaikės priežiūros pokyčiai pateikiami trečiadienį partijos pristatytame politiniame dokumente.
„Mūsų siūlymas slaugos ir ilgalaikės priežiūros sistemą permąstyti taip, kad kuo daugiau tų paslaugų būtų teikiama namuose“, – žurnalistams sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Per artimiausius metus politinė jėga siūlo sujungti sveikatos ir socialines sistemas į vieną skaitmeninę platformą – šioje gyventojai matytų laisvas vietas, teiktų prašymus.
Taip pat raginama kurti naują paslaugą, leidžiančią pacientams gauti medicininę priežiūrą dienos metu. Pasak iniciatorių, toks dienos slaugos stacionarų modelis leistų artimiesiems išlikti darbo rinkoje.
„Dažniausiai slauga rūpinasi šeimos nariai, ypač moterys“
Tikinama, kad siekiant, jog tokia paslauga veiktų, būtina stiprinti pavėžėjimo sistemą.
Dokumente pabrėžiama, kad šiuo metu didžioji ilgalaikės priežiūros našta tenka šeimos nariams, daugiausia – moterims, o tai jas verčia trauktis iš darbo rinkos, prarasti pajamas ir ateities pensijos garantijas.
„Dažniausiai slauga rūpinasi šeimos nariai, ypač moterys, dažniausiai dukros, tai – kuria problemą, kaip slaugą suderinti su karjera, su darbu, su šeima. Rūpinimasis vyresniu žmogumi, kuriam reikia pagalbos atima labai daug laiko ir suvaržo asmens poreikius. Čia valstybė turi ateiti ir pasakyti labai aiškiai, kokį paslaugų paketą žmogus gali gauti, ką valstybė jam gali suteikti“, – tikino L. Kasčiūnas.
Jo partijos kolegė parlamentarė Paulė Kuzmickienė akcentavo, jog slaugos bei ilgalaikės priežiūros sistema yra ne tik socialinė, bet ir ekonominė priemonė.
„Kiekvienas šeimos narys, priverstas palikti darbą dėl artimojo slaugos, tampa prarastu mokesčių mokėtoju. Valstybė privalo investuoti į paslaugas, kurios leistų šiems žmonėms išlikti darbo rinkoje – tai būtų kur kas efektyvesnis valstybės ir gyventojų lėšų panaudojimas“, – kalbėjo ji.
Be kita ko, siūloma stiprinti „atokvėpio lovų“ paslaugas bei kurti budinčio slaugos specialisto, galinčio atvykti į namus visą parą, paslaugą.
„Mes siūlome budinčio specialisto paslaugą, kad nereikėtų žmonėms, pavyzdžiui, dėl tyrimų laukti ryto, nes tikrai būna sudėtingų būklių“, – aiškino parlamentarė, Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Ilguoju laikotarpiu, penkerių–dešimties metų perspektyvoje, raginama panaikinti 120 dienų slaugos limitą. Anot iniciatorių, šis priverčia sunkiai sergančius žmones perkelti į socialinės globos sistemą ne dėl jų sveikatos būklės, o pagal kalendorių.
Taip pat, siekiant teikti pirmenybę eilėse pagal realų paciento pažeidžiamumą ir vienišumo riziką, siūloma integruoti dirbtinį intelektą, didinti valstybės finansuojamų slaugos bei socialinio darbo studijų vietų skaičių.
Siūloma įteisinti naują darbuotojų grandį – asistentus, kuriems nereikėtų sveikatos priežiūros licencijos. Jie perimtų maitinimo, higienos ir judėjimo pagalbos funkcijas, taip suteikiant laiko slaugytojams atlikti sudėtingesnes medicinines procedūras.
Be kita ko, siūloma finansavimo struktūroje apibrėžti, kokios paslaugos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kokios iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, ir kokia dalis tenka savivaldybėms.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
