Todėl organizacijos specialistai pasiūlė įvesti visuotinį taršos mokestį. Ar tokios priemonės žada šioje kadencijoje griebtis ir naujoji Aplinkos ministerijos valdžia?
Mokesčio įvedimas – vienintelė išeitis?
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose netaikomas metinis automobilių nuosavybės mokestis, o degalai, ypač dyzelinas, apmokestinami palyginti nedaug. (…) Mokesčiai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį skatinant elektrifikaciją ir perėjimą prie kitų transporto rūšių“, – anksčiau sakė TEA organizacijos atstovai.
Todėl TEA atstovai siūlo įvesti metinį transporto priemonių nuosavybės apmokestinimą arba didinti dabartinį automobilių registracijos mokestį, pagal jų išmetamą CO2 kiekį.
Be to, jie rekomenduoja mažinti maksimalų neapmokestinamo išmetamųjų teršalų faktoriaus dydį ir įtraukti nuo automobilio svorio priklausantį komponentą.
„Dėl palyginti didelio socialinio skurdo ir judumo galimybių nepritekliaus Lietuvoje, reikėtų apsvarstyti galimybę paversti nuosavybės mokestį progresiniu ir taip apsaugoti finansiškai pažeidžiamiausius automobilių savininkus“, – rekomendavo TEA.
Kadangi Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ir neefektyviausiai energiją vartojančių Europos Sąjungoje (ES), TEA atstovai pridūrė, kad elektrifikacija – pagrindinė priemonė pakeisti iškastinį kurą kelių transporte.
Tąkart agentūros atstovai taip pat pasiūlė plėsti viešojo transporto, tarpmiestinio susisiekimo tinklą, labiau subsidijuoti bilietų įsigijimą, didinti lengvatas elektromobiliams.
O dar visai neseniai siūlymą įvesti mokestį galingesnėms transporto priemonėms pateikė ir „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas. Puse lūpų viešojoje erdvėje buvo prabilta ir apie galimybę įvesti vadinamąjį „spūsčių mokestį“.
Tačiau, aplinkos ministras K. Žuromskas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė, kad tai būtų viena iš kraštutinių priemonių.
„Galbūt tas kraštutinis sprendimas visada yra lengviausias – viską apmokestinkime. Aš nesakau, kad tai nėra sprendimas. Tai yra vienas iš būdų.
Bet aš manau, kad jo turėtumėme imtis tada, kai jau kitos priemonės negelbsti ir matytumėme, kad mes esame kažkokioje kritinėje pozicijoje“, – svarstė K. Žuromskas.
Ministro vertinimu, dabartinė vizija – ne įvesti mokestį, bet atnaujinti viešąjį transportą, skirti pinigų elektromobilių įsigijimui ir pan.
„Kalbame labiau apie skatinimo priemones, nukreiptas į visuomeninį transportą. <...> Bus paleistas apie 60 mln. kvietimas savivaldybėms, siekaint atsinaujinti viešąjį transportą.
Taip pat dar turime likutį pinigų elektromobilių, skirtų pavaldžioms ir viešosioms įstaigoms įsigyti. Tai tas skatinimas vyksta ir tos priemonės yra. Bet patys žinome, kad iš tikrųjų pati bendrai suminė kaina autotransporto priemonės daugeliui išlieka neįkandama“, – vertino ministras.
Problema planavimas, o ne transportas?
Vilniuje, prasidėjus mokslo metams, į kelius išriedėjo ir begalės automobilių. Todėl vairuotojams dabar tenka praleisti kartais ir valandą ar ilgiau spūstyse.
„Grįžo vaikai į namus, dingo ir spūstys. Gal laikas pradėt statyt daugiau darželių ir mokyklų, o ne viešbučių ar parduotuvių?“ – kritiškai atsiliepė vienas iš socialinio tinklo vartotojų po įrašu apie spūsčių problematiką sostinėje.
Tačiau K. Žuromskas svarsto, kad dabartinis teritorijų, būsimų pastatų planavimas tampa sudėtingas dėl jau įgyvendintų projektų miestuose.
„Viskas prasideda nuo planavimo. Tai planavimo galimybė ir pareiga vis tiek yra savivaldybių funkcija.Tačiau kai tu perimi planavimą iš kažko kito, tai padaryti ant esamo plano yra žymiai sudėtingiau, negu planuoti ant balto popieriaus lapo.
Kitaip tariant, savivaldybės irgi susiduria su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, pernelyg stipriai urbanizuotomis teritorijomis. Tad vėliau yra sudėtinga dar kažkur kažką pridėti, suplanuoti“, – vertino ministras.
Ruošiasi ir blogiausiam scenarijui
Buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas dar 2023 m. komentavo, kad taip pat akcizų kėlimas degalams yra neišvengiamas, nes kitu atveju esą Lietuvai grėstų milžiniškos baudos.
„Visa Europa turi klimato kaitos įsipareigojimus. Lietuva mokės milijonines ir galbūt netgi šimtų milijonų baudas jau 2027 metais, jeigu nepasieks klimato kaitos tikslų. Ir bus mokama greičiausiai iš bendro visų gyventojų biudžeto, o ne tų, kurie teršia.
<…> Yra priimta eilė įsipareigojimų iš Europos valstybių mažinti degalų vartojimą. Lietuva irgi yra juos priėmusi ir mes matome, kad vėluojame, ypač su transporto taršos mažinimu“, – lrt radijui tąkart sake jis.
Tačiau dabartinis ministras K. Žuromskas kalba švelniau. Jo vertinimu, dabartinė situacija nėra gera, bet ir ne kritinė.
„Nėra gera situacija, bet ir didelės tragedijos nėra. Kaip jau ir įvardijau tam tikras priemones, mes einame link šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo ir tam tikrų junginių išmetimo į orą“, – sakė jis.
Vis tik K. Žuromskas neslėpė – planas braižomas, jei išsipildytų ir juodžiausias scenarijus, t.y. tuo atveju, jei Europos Sąjungos atstovai skirtų baudą Lietuvai už neįgyvendintą taršos mažinimo planą.
„Visi tie matavimai ir skaičiavimai atliekami nuo 2021 m. iki 2030 m. Dabar yra 2025 m. ir, sakyčiau, mums sekasi neblogai – septyni iš dešimt.
Dar yra penkeri metai priekyje. Tai pagal tai, kokias priemones taikome dabar ir kokias taikysime papildomai, tai matome, kad viskas gali būti gerai. Bet vis tiek reikia įsivertinti ir tai, kad viskas gali būti negerai“, – dėmesį atkreipė jis.
K. Žuromskas sako, kad yra sudėliotas ne vienas galimas scenarijus.
„Jeigu mes išleisime ten papildomai nuo 2,16 iki 3,2 tūkst. CO2 ekvivalento, tai turėtumėme sumokėti apie 150 ir 300 mln. eurų.
Bet mes turime ir kitą alternatyvų skaičiavimą – galbūt mes pasiremsime visomis tomis priemonėmis ir sutaupysime kažkiek apyvartinių taršos leidimų. Ir galbūt galėtumėme juos parduoti rinkoje, gaudami pinigų į biudžetą. Modeliuojame įvairius variantus, ruošiamės tiems scenarijams, bet kol kas mes nesame blogoje situacijoje“, – tikino K. Žuromskas.
Apie visuotinį mokesčio įvedimą transporto priemonės anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra komentavęs ir buvęs aplinkos ministras (dabar - Aplinkos ministerijos kancleris) P. Poderskis.
Tąkart jis komentavo, kad iš esmės palaikytų tokį mokestį, bet su tam tikromis išlygomis, pakeitimais.
„Mūsų žmonės Lietuvoje kai kur tikrai gyvena sudėtingomis sąlygomis, ir pavyzdžiui, jeigu kas nors šiandien, gyvendamas kaime, turi seną dyzelinį „Audi“, bet jį tvarkingai prižiūri ir juo važinėja, tai nemanau, kad mes turime teisę jam dabar uždėti mokestį, kad jis turi netinkamą automobilį, nes yra neturtingas – taip būtų labai nesąžininga ir nejautru.
Bet uždėti tokį mokestį naujoms registracijoms, pavyzdžiui, nuo 2027 metų, jeigu nuspręstum pirkti dyzelinį automobilį, tai tada tau įsijungtų metinis mokestis, kurį tu mokėtum.
Tai paskatintų tave nesirinkti dyzelinio automobilio, galbūt rinktis hibridinį. Ir hibridinių pigių pakankamai tikrai yra nemažai, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ kainuoja apie tūkstantį eurų“, – anksčiau komentavo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Klausimas.
--Jei pusė ginklavimuisi skirtų lėšų būtų buvę skirta švietimui, mokslui, kaip manote koks rezultatas būtų buvęs?
Atsakau.
---Toks pat, tik debilų ir vagių šiandien valdžioje būtų per pusę mažiau.
