Pasak ministrės, iniciatyva naikinti neteisėtai imamas priemokas už sveikatos paslaugas yra tik pirmas žingsnis iš trijų, kuriuo siekiama stiprinti „kraujuojantį“ viešąjį sveikatos sektorių.
„Viešasis sveikatos sektorius stipriai „kraujuoja“. Remdamiesi statistiniais duomenimis, matome, kad nuo 2023 iki 2024 metų dirbti į privatų sektorių perėjo maždaug 24 proc. medikų. Matome, kad į privatų sektorių taip pat juda ir viešieji finansai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo M. Jakubauskienė.
Pasak jos, kas vyksta dėl medikų stokos, pacientai gali aiškiai pajausti savo kailiu – šiuo metu susidariusios didelės laukimo eilės pas gydytojus specialistus, stacionarinio gydymo procedūroms.
„Jau dabar matome tendencijas, kad kai kurios medicininės intervencijos nėra atliekamos, nes nebesurenkame medikų komandos. Šios tendencijos turi grėsmę augti, kas kelia dar didesnę grėsmę viešajam sektoriui“, – pabrėžė ministrė.
„Matydami tokį resursų nutekėjimą ir visiškai, iki kritinės ribos silpstantį viešąjį sveikatos sektorių, ėmėmės iniciatyvos ir savo politinėje darbotvarkėje įgyvendiname trijų žingsnių planą“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.
Sveikatos apsaugos ministerija parengė 3 žingsnių planą
Ji pasakojo, kad pirmasis žingsnis, kaip žinia, yra dvigubo apmokestinimo arba taip vadinamų priemokų naikinimas.
„Antrasis mūsų žingsnis – viešojo sektoriaus prioritetizavimas, sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, teikti sveikatos paslaugas, apmokamas iš PSDF.
Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike norime pasiekti 100 proc. padengimą. Tai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – dėstė ministerijos vadovė.
„Remdamiesi statistiniais duomenimis, matome, kad nuo 2023 iki 2024 metų dirbti į privatų sektorių perėjo maždaug 24 proc. medikų“, – sakė M. Jakubauskienė.
Ji priminė, kad už vyresnio amžiaus žmones, pensininkus, vaikus, studentus ,nedirbančius asmenis, karius valstybė dabar sumoka tik 30 proc. visos sumos, kurią turėtų sumokėti:
„Todėl esame atlikę skaičiavimus ir įvertinimus, kurie leis mums visiškai padengti trūkstamą indėlį į sveikatos draudimo fondą ir tokių resursų mums pakaks, kad viešasis sektorius galėtų atsistatyti ir užtikrinti paslaugų teikimą visiems šalies gyventojams pagal poreikius. Šiuo metu esame įvertinę, kad tam papildomai prireiktų 1,5 mln. eurų.“
Prioritetas – viešosioms įstaigoms
Pasak jos, planuojama, kad antruoju plano žingsniu parengta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa įsigaliotų 2026-ųjų pradžioje ir viešajam sektoriui užtikrintų pirmumą teikiant paslaugas.
Ji priminė, kad šiuo metu sutartys sudaromos su ligonių kasomis vadinamais istoriniais duomenimis, tai yra atsižvelgiant į praėjusiais metais suteiktų paslaugų skaičių bei tam tikrą demografinį ir medicininį poreikį tame regione.
„Šiuo metu sutarčių sudarymo principai leidžia konkuruoti viešoms ir privačioms gydymo įstaigoms. Tuo metu mūsų pasiūlyta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa prioritetą suteiktų viešojo sektoriaus įstaigoms. (...)
Pavyzdžiui, jeigu mieste, pavyzdžiui, yra reikalinga suteikti 10 tūkst. konsultacijų, tai pirma pasiūlymas būtų pateikiamas viešojo sektoriaus įstaigai. Jeigu ši gydymo įstaiga sakytų, kad gali suteikti 70 proc. paslaugų apimties, tai galimybė tuos likusius 3 ar 4 tūkst. paslaugų, kurių nepajėgs suteikti viešasis sektorius bus suteikta privataus sektoriaus paslaugų teikėjams“, – aiškino M. Jakubauskienė.
Paklausta, ar tokiu būdu nebus pažeistas lygiateisiškumo principas, ministrė atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje yra įteisinta, kad valstybė visiems privalo užtikrinti medicininės pagalbos teikimą.
„Šiuo atveju visos apimties, tai yra 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę skubios pagalbos skyriuose komplikuotus pacientus gydantys sektorius yra viešasis. Todėl jį stiprindami ir suteikiame viešojo sektoriaus sveikatos sektoriams. Tokiu būdu nepažeidžiame lygiateisiškumo principo, o priešingai – jį užtikriname, nes viešasis ir privatus sektorius tarpusavyje ne konkuruoja, o vienas kitą papildo“, – pabrėžė ministrė.
Nemato grėsmės, kad nepavyks sugrąžinti medikų
Paklausta, kiek pagrįsti nuogąstavimai, kad vien tokių iniciatyvų gali nepakakti pervilioti medikus atgal į viešąjį sektorių, M. Jakubauskienė tvirtino pesimistinio scenarijaus nematanti.
„Medikai visuomet turi galimybę pasirinkti darbo sąlygas ir gydymo įstaigą. Vis tik kadangi atlyginimų skirtumai nėra dramatiškai dideli, viešajame sektoriuje medikai dirba su kliniškai sudėtingesniais atvejais, reikalaujančiais visiško savo įgytų kompetencijų įgyvendinimo.
Todėl klinikinė praktika, fizinės ir psichoemocinės aplinkos gerinimas yra tos sąlygos ir prielaidos, kuriuos, mūsų vertinimu, sudarys sąlygas ir paskatins medikus grįžti į viešąjį sektorių“, – tikino ministrė.
Pasak jos, Lietuvoje vidutinis gydytojo atlyginimas siekia 2,5 karto nuo vidutinio darbo užmokesčio, o tai – labai panašus santykis ir lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis.
„Į tai atsižvelgiant nematome realios grėsmės, kad dėl mūsų įgyvendinamų pokyčių, viešojo sektoriaus stiprinimo galėtų, norėtų ar turėtų vykti į kitas šalis“, – komentavo M. Jakubauskienė.
Priemokas ima neteisėtai
Primename, kad siūlymui naikinti papildomas priemokas už PSDF lėšomis apmokamas gydymo paslaugas Vyriausybė pritarė gegužės pabaigoje.
Po Ministrų kabineto sprendimo, pokyčius numatantys įstatymų pakeitimų projektai keliauja į Seimą. Jei įstatymų pataisoms pritartų Seimas, planuojama, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2026 m.
Pasak SAM, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, tikinama, kad tai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Tačiau, kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Nors privatus sektorius grasina, kad to rezultatas bus tik dar labiau išbrangusios paslaugos, M. Jakubauskienė atkirto, kad tokios kalbos nepagrįstos.
„Priemokų naikinimas suteiks daugiau skaidrumo ir galimybę pacientui rinktis pilnai mokamas paslaugas ar gauti valstybės lėšomis apmokamas sveikatos paslaugas“, – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
