Tradiciškai, su sausio 25 diena siejami orų spėjimai. Etnologė doc. dr. Dalia Senvaitytė mini, kad orų spėjimuose svarbus ir gyvūnų vaidmuo.
„Vienas iš populiariausių su šia diena siejamų orų spėjimų sako, kad tą dieną įvairūs žiemai užmiegantys gyvūnai – barsukas (ar ežys, meška) išlenda iš savo olos ir, jei diena saulėta, gyvūnas, pamatęs savo šešėlį, vėl lenda atgal miegoti. Tai reiškia, kad antroji žiemos pusė bus dar šaltesnė už pirmą. Jei diena apsiniaukusi – gyvūnas jau nebelenda į olą, ir tai pranašauja greitai ateisiantį pavasarį. Kartais analogiškas orų spėjimas atliekamas ir per Grabnyčias (vasario 2 d.), kurios neretai irgi vadinamos pusiaužiemiu”, – kalbėjo etnologė.
Etnologas Libertas Klimka pasakodamas apie pusiaužiemį pabrėžia, kad žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad jie stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Šie, nors dar labai nedrąsūs, bet jau pastebimi sausio mėnesio pabaigoje.
„Diena jau gerokai pailgėjo, nuo saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo visa valanda ir devynios minutės. Tas lūžio momentas gamtoje palaipsniui tapo švente, pažymima sausio 25 dieną. Katalikai tądien mini šv. Pauliaus atsivertimą”, – kalbėjo L.Klimka.
Svarbūs šios dienos orai
Norint sužinoti, kokie orai vyraus antroje žiemos pusėje, juos reikia stebėti visą sausio 25 dieną.
„Labai svarbūs esą ir pusiaužiemio dienos orai. Liaudiški spėjimai sako, kad krituliai tą dieną lemia prastą javų derlių; smarkus vėjas pranašauja kažkokius sąmyšius tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė”, – kalbėjo L. Klimka.
Sausio 25–os diena numatoma debesuota, kai kur su nedideliais pragiedruliais. Snigs. Vietomis pustys, bus plikledis. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s.
Klaipėdoje termometro stulpeliai rodys 4 laipsnius šalčio. Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje -6. Vilniuje -7.
Dienos papročiai ir draudimai
Liaudiški papročiai pataria šią dieną žadinti gamtos gyvastį.
„Reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius – bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio. Per Pusiaužiemį ūkininkas turi pasižiūrėti, ar likę dar pusė pašaro gyvuliams. O šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros. Na, žinia, jeigu naminuką kaukutį ji pamalonino, pasiūdama lininius marškinėlius, skalsos ir daržinėje, ir troboje nepritrūks”, – minėjo L. Klimka.
Kaip ir per kitas svarbias kalendorines dienas, per pusiaužiemį būdavę įvairių draudimų.
„Nereiktų imtis tų darbų, kuriems kokie kirminai galėtų pakenkti. Antai žemaičiai neverpė ir nekaršė vilnų, antraip kandys drabužius išvarpys. Ir su kirviu nedirbdavo – dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Dzūkai per Pusiaužiemį bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Per Pusiaužiemį iš miško malkų nevalia vežti – vasarą į kiemą gyvačių prišliauš. Bet šie papročiai tikriausiai bus atėję iš Kirmių dienos”, – kalbėjo L. Klimka.
Šiais laikais daugelis draudimų jau mums nebesuprantami, tačiau žemdirbių kultūros atstovams jie buvo itin svarbūs.
