„Gaila, kad ta diskusija užsitęsė tiek, kad reikia kažkokias eksplikacijas rašyti į įstatymus, bet jeigu kitaip to klausimo nepavyks išspręsti, o aš vis dar noriu tikėti, kad pavyks jį kitaip išspręsti, tai tuomet, matyt, būtų geriau, kad viskas būtų parašyta ant popieriaus. Ir tada niekas nebegalėtų nieko interpretuoti“, – LRT radijui teigė I. Šimonytė.
Anot premjerės, labai svarbu, kad šioje situacijoje kitos institucijos netaptų Prezidentūros požiūrio įkaitėmis.
„Aš suprantu, kad prezidento žodis čia irgi yra svarbus, nes jis taip pat tą sprendimą priima, jis taip pat yra šito sprendimo dalis, bet negali visos kitos institucijos būti vienos institucijos požiūrio, dar gi neišsakant argumentų, įkaitėmis. Jeigu yra skaidri procedūra, tai, man atrodo, ta skaidri procedūra tikrai turėtų atvesti prie rezultato“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytės nuomone, Konstitucija gan aiškiai nurodo, kad ambasadorių teikimas yra Vyriausybės atsakomybė. Visgi, pasak jos, nemaža dalis ambasadorių skyrimo proceso vyksta konfidencialiai, todėl kai kuriuos diplomatų nepaskyrimus yra sunku paaiškinti.
„Iki galutinių pakeitimų daug to proceso vyksta tokiu konfidencialumo principu. Tai, aišku, suteikia ir terpę sprendimams, kuriuos yra sunku paaiškinti. Nes argumentų, kuo buvo netinkami profesionalūs diplomatai, kurie buvo atrinkti pagal Užsienio reikalų ministerijos procedūrą, tiesą sakant, per visą šitą procesą išgirsti taip ir nepavyko“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
