Nei Panevėžio miestas, nei rajonas pinigų socialinėms pašalpoms, kaip keliolikoje kitų šalies savivaldybių, šiemet nepritrūks – jų gavėjų sumažėjo.
Vieninteliam vargšų pragyvenimo šaltiniui – socialinėms pašalpoms – šalies savivaldybės pristigo pinigų – net 55 milijonų litų. Kad padengtų bent dalį šio trūkumo, Vyriausybė vėl skyrė pašalpoms 20 milijonų. Bet iš jų nė vienas litas nei Panevėžio miesto, nei rajono nepasieks. Pinigų socialinėms pašalpoms mūsų krašte, pasirodo, pakanka.
Geriau gyventi nepradėjo
Tokia padėtis atrodo tarsi savotiškas komplimentas Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms. Net pats Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad svarstant biudžetą kai kurios savivaldybės iš tikrųjų realiai skaičiavo poreikius piniginėms socialinėms pašalpoms. Pasak vadovo, ir kitų metų biudžetą derėjo skaičiuoti remiantis prognozėmis, jog ekonomika gali augti, gali mažėti nedarbas, tad kartu mažės piniginių socialinių pašalpų poreikis.
„Prognozuoti sunku. Ypač tose savivaldybėse, kuriose didelis žmonių judėjimas, kur nuolat vyksta įvairios permainos“, – tikina miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Miesto gyventojų socialinėms pašalpoms Savivaldybė šiemet turėjo 24 milijonus litų. Vargu ar tų pinigų būtų užtekę, jeigu ne lėšų perskirstymas, papildymas iš sutaupytų resursų ir gerokai sumažėjęs socialinių pašalpų gavėjų skaičius.
„Tai nereiškia, kad šie žmonės pradėjo gyventi geriau ir valstybės paramos, pašalpų jiems nebereikia. Jie tiesiog prarado teisę į tokią paramą“, – sako Socialinės paramos skyriaus vedėjas.
Rugsėjo mėnesį socialines pašalpas gavo 4 925 panevėžiečių šeimos, iš viso 8 715 žmonių. Pašalpoms išleista 1 milijonas 932 tūkstančiai litų.
Vos porą mėnesių atgal, liepą, socialinėms pašalpoms gerokai daugiau žmonių buvo išdalyta 2 milijonai 903 tūkstančiai litų.
Liko be paramos
Pašalpos gavėjų skaičių sumažino ir didesnė galimybė vasaros metu įsidarbinti, ir, be abejo, nesiliaujanti emigracija, ir Darbo biržos retinamos bedarbių gretos. Siūlomo darbo atsisakantys, laiku pas tarpininkus neapsilankantys ar kitokius prasižengimus padarantys bedarbiai iš karto šalinami iš Darbo biržos ir praranda teisę į valstybės paramą. Vėl registruotis jie galės tik po pusės metų, o į socialinę pašalpą pretenduos dar šešiems mėnesiams praslinkus.
Nuošalaus kaimo gyventojas Aleksas (vardas pakeistas) nekantriai laukia lapkričio vidurio, kada vėl galės registruotis Darbo biržoje. Tomis dienomis sukaks pusė metų nuo tos gegužės dienos, kai vyriškis nusižengė – į Darbo biržą pas tarpininkę nuvažiavo dieną pavėlavęs ir tiek išgėręs, kad susikalbėti su juo buvo beveik neįmanoma. Jis tuoj pat buvo išbrauktas iš bedarbių gretų ir iš karto prarado teisę į bet kokią valstybės paramą. Penktą dešimtį baigiantis vyras pripažįsta, kad pasielgė nederamai, bet mano, jog bausmė per daug sunki. „Visiems metams išvarė su vilko bilietu“, – skundžiasi rajono gyventojas.
Laimei, vasarą darbų yra, jis padeda kaimynams, maistui užsidirba, o kaip reikės verstis žiemą – neišmano. Prašyti socialinės paramos jis galės tik kitų metų pavasarį.
Dėl vienokių ir kitokių prasižengimų bedarbio vardą ir valstybės paramą prarado ir šimtai kitų rajono gyventojų.
„Daugiausia socialinių pašalpų gavėjų rajone buvo šių metų balandį – 4 687, rugsėjo mėnesį liko 3 699“, – sako Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Visiems šiems metams socialinėms pašalpoms mokėti Panevėžio rajonas buvo gavęs 11,6 milijono litų. Šių pinigų iki metų pabaigos ir užteks.
Socialinė pašalpa asmeniui, neturinčiam visiškai jokių pajamų, – 315 litų. Kuo didesnes pajamas asmuo gauna, tuo labiau mažėja socialinė pašalpa. Kartais gali nukristi iki vos kelių litų, bet mažesnė nei 5 litų pašalpa nebemokama. Pajamoms vienam asmeniui viršijus 350 litų, socialinė pašalpa nebemokama.
Dirbti nenori
Socialinės pašalpos gavėjų gretos gerokai praretėjo, kai Darbo birža sugriežtino savo reikalavimus. Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas primena, kad Darbo biržos tikslas – tarpininkauti tarp darbo ieškančiųjų ir darbdavių.
„Mes ne inspekcija, ne represinė įstaiga. Darbo biržos tikslas – padėti bedarbiams surasti darbą, o darbdaviams – darbuotojus. Atsisakantieji dirbti tarsi parodo, kad Darbo biržos paslaugos jiems nereikalingos, ir todėl praranda bedarbio statusą“, – sako direktorius.
Jis pateikia pavyzdį: vienas Biržų rajono ūkininkas siūlėsi įdarbinti kelias dešimtis žmonių, prašė Darbo biržos atsiųsti bedarbių sodinti medelių. Iš šimto atsiųstųjų dirbti šį darbą sutiko aštuoniolika. Kiti teisinosi įvairiausiomis priežastimis, prašė parašyti ant siuntimo, kad ne jie, o darbdavys atsisako jų paslaugų. „Ir šis atvejis ne vienintelis“, – tikina V. Trofimovas.
Dėl atsisakymo dirbti siūlomą darbą, neatvykimo laiku į Darbo biržą ar kitokių priežasčių kas mėnesį bedarbio statuso Panevėžio darbo biržoje, kartu socialinės pašalpos ir kitos valstybės paramos netenka apie 200 žmonių.
V. Janeliauskienė
