Kaip BNS informavo Lietuvos kariuomenė, šiemet į KASP iki birželio mėnesio priimti 427 kariai, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu priimtųjų buvo 379.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sulaukta 8 proc. daugiau prašymų dalyvauti jaunųjų karininkų vadų mokymuose.
Praėjusių metų birželio 30 dieną šis skaičius siekė 377, šiemet – 408.
Anot KAM, į pateiktą skaičių įtraukti ir tie prašymai, kam buvo nutrauktos šaukimo į mokymus procedūros dėl sveikatos, šaukinimo į nenuolatinę karo tarnybą, priėmimo į KASP ar šaukimas nutrauktas dėl asmeninių priežasčių.
Ministerijos teigimu, šiemet mokymuose numatyta 210 vietų. Mokymams tinkami pripažinta 280 asmenų, dar 41 žmogus vykdo šaukimo procedūras.
Jaunųjų karininkų vadų mokymai yra viena privalomosios pradinės karo tarnybos formų, ją atliekantys 18–32 metų aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai įgyja pagrindinį karinį pasirengimą, išmoksta veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam vadovauti.
Mokymai atnaujinti 2012-aisiais, siekiant didinti šalies gynybinį pajėgumą – rengti karininkus kariuomenės rezervui, jai reikalingus specialistus. Sėkmingai baigusiems trejų metų kursą JKVM absolventams suteikiamas atsargos jaunesniojo karininko (leitenanto) laipsnis ir rezervo būrio vado kvalifikacija.
Išaugusias gretas skaičiuoja ir Šaulių sąjunga. Birželio pabaigoje po kelių didelių priesaikos ceremonijų bendras šaulių skaičius perkopė 16 tūkst. narių.
„Tai didžiausias narių skaičius Lietuvos šaulių sąjungoje per 35-erius metus nuo organizacijos atkūrimo“, – teigiama organizacijos atsiųstame komentare.
Pernai vasaros pabaigoje iš viso buvo 14 tūkst. šaulių.
„Kuo daugiau rimtų, patriotiškai nusiteikusių žmonių ateina į Šaulių sąjungą ir įgyja karybos pradžiamokslį, tuo visai Lietuvai yra geriau“, – teigė Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Šaulių sąjunga agresijos atveju koviniais būriais remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą.
KASP rengia karius savanorius sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, dalyvauja tarptautinėse operacijose, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas.
Pajėgose tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių – pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigojusių karo prievolininkų, atliekančių nenuolatinę karo tarnybą. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
