Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

Lietuvoje tik kas dešimtą moksleivį pavyksta labai gerai išmokyti matematikos, o trečdalį – tik patenkinamai arba gerai. Likusiems, deja, tenka tenkintis su matematikos žinių spragomis, teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Jo teigimu, problema slypi tame, kad dalis mokyklų yra įsitikinusios, kad moksleiviai neturi motyvacijos mokytis.

REKLAMA

Anot G. Sarafino, kuris trečiadienį pristatė naujausius Lietuvos ugdymo įstaigų reitingus, būtent per matematikos mokymą Lietuvoje stulbinamai atsiskleidžia mokyklų skirtumai.

„Iš tiesų, mūsų valstybei nesiseka mokyti matematikos nei vaikų, nei jaunuolių. Kasmet lygis vis leidžiasi, rezultatai prastėja. O jeigu kuriais metais ir pagerėja, tai tik dėl to, kad būna palengvintos užduotys per matematikos egzaminą“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Sarafinas.

Jis atkreipia dėmesį, kad kasmet Lietuvoje 35–38 proc. dvyliktokų apskritai nesirenka laikyti matematikos brandos egzamino.

REKLAMA

„Jie supranta, kad matematikoje jie yra silpni arba net labai silpni. Jie supranta, kad jie nieko nesimokė ir neišmoko“, – sakė G. Sarafinas.

„Taip pat kiekvienais metais neišlaiko 15–30 proc. Matematikos Lietuvoje nemoka virš 55 proc. dvyliktokų, tai yra siaubingi skaičiai. <...> Patenkinamai arba gerai matematikos Lietuvoje išmokoma maždaug trečdalis jaunuolių, jie per egzaminus gauna 16–70 balų iš 100. O tikrai gerai mes išmokome tik 10 proc. mokinių. Tai yra mūsų valstybės drama ir bėda“, – kalbėjo G. Sarafinas.

Jis pastebėjo, kad, lyginant, pavyzdžiui, su Estija, stiprūs Lietuvos moksleiviai, kurie dalyvauja olimpiadose, niekuo nesiskiria nuo estų, lietuviai net yra stipresni. Tačiau problema slypi silpniausiuose.

„Mūsų silpnų mokinių žinios daugybės dalykų yra silpnesnės negu silpnų mokinių Estijoje. Todėl mes visuose tyrimuose ir velkamės žemiau vidurkio arba dažnai dugne“, – sakė G. Sarafinas.

REKLAMA
REKLAMA

„Turime mokyklų, kur 80–90 mokinių, tačiau jų visų matematikos vidurkis – 17–18 balų iš 100. Blogiausia, kad tos mokyklos yra šventai įsitikinusios, kad dabartinių mokinių motyvacija yra leisgyvė ir jos prikelti nebeįmanoma. Kartu jie įrodinėja, kad jaunosios kartos šiais laikais neįmanoma išmokyti matematikos“, – pridūrė jis.

G. Sarafinas taip pat atkreipia dėmesį, kad stipriai švietimo spragas Lietuvoje pagilino ir COVID-19 pandemija.

„Pastarieji dveji metai švietimui nebuvo palankūs, nes dėl COVID-19 diskutuojama ir rūpinamasi buvo ne švietimo kokybe, kaip ją kelti, ne pažanga, bet kad apskritai vyktų pamokos ir kad jaunimas patirtų kuo mažiau žalos. Tai daugiau vegetavimo metai. Dveji vegetavimo metai švietime yra didelis trūkumas.

Visos švietimo įstaigos per tuos dvejus metus dar labiau išsisluoksniavo įvairiausias aspektais: pasiskiepijusiais mokytojais, testuojamais mokiniais, srautų valdymais, vadyba, įvairiomis tvarkomis, pagalba mokiniams. Jau nekalbu apie akademiškumą, ten skirtumai stulbinami“, – pasakojo G. Sarafinas.

O ko tikėtis, vaikas grįžta namo ne tai kad ilsietis eitų, sedi iki vakaro prie namų darbų, o ta dar matematika išvis viską iki 12 klasės nori sukišti į galvą, klausimas tai kam tada aukštosios mokyklos.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų