„Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik balandį mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasario potvynis.
Matomuose kadruose – 1931 m. balandžio 14–15 d. apsemtas Kaunas, kai prasidėjo vienas didžiausių ir garsiausių XX a. Lietuvos potvynių, kuris dažnai taip ir pavadinamas – Didžiuoju.
Nors tų metų pavasaris labiausiai garsėja Vilniaus užtvindymu, bet pirmi šio potvynio vaizdai buvo užfiksuoti Kaune, kadangi Nemune potvynis prasidėjo maždaug 10 dienų anksčiau nei Neryje. Reiškinį iš anksto prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui vis tiek nebuvo pasiruošta“, – teigiama tarnybos „Facebook“ įraše.
Pasak meteorologų, 1931 m. potvynis Kaune buvo išskirtinis dėl kelių priežasčių.
„1930 m. rudenį Neries baseine iškrito kritulių 13 proc. daugiau už normą, dėl ko vandens lygis prieš užšąlant buvo aukštesnis už normą. Žemė įšalo labai šlapia, todėl 1931 m. pavasarį visas tirpsmo vanduo žemės paviršiumi sparčiai sutekėjo į upę. 1930–1931 m. žiema buvo gili ir ilga, sniegas pradėjo tirpti tik balandžio viduryje ir esant aukštai oro temperatūrai (iki +19 °C), tad sniegas tirpo labai sparčiai“, – pasakoja orų specialistai.
LHMT pasidalijo ir keliomis nuotraukomis, kurios, anot meteorologų įdomios tuo, kad mažiau visiems matytos ir žinomos nei daugeliui nors kažkiek matyti apsemto Vilniaus vaizdai.
