Šernų judėjimą į šalies miškų gilumą apribojo tvora

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad praėjusią savaitę baigta tiesti šernų judėjimą ribojanti tvora ties Varčios mišku, Alytaus rajone. Fizinių barjerų, ribojančių laukinių žvėrių migravimo arealus, pasaulio, Europos ir mūsų šalies mokslininkai pripažįsta viena efektyviausių priemonių, kovojant su užkrečiamųjų ligų, tokių kaip klasikinis ar afrikinis kiaulių maras, plitimu. Nutiesta tvora skirta apriboti šernų judėjimą iš Varčios miško, kuriame sausio mėnesį buvo nustatyti afrikinio kiaulių maro užkrato židiniai, į šalia esantį Punios šilą ir Trakų rajono miškus. „Pagal pirminius planus, tvora apriboti buvo numatyta ir tam tikrus pasienio su Baltarusija ruožus. Tačiau Europos Komisijai šiems darbams neskyrus finansavimo, buvo nuspręsta nacionalinėmis lėšomis nutiesti tvorą tik didžiausios rizikos zonoje, t. y. Varčios miške. Įvertinome, kad šis miškas ribojasi su dideliais Punios ir kitų miškų masyvais, todėl jei pavojingos ligos užkratas išplistų, grėsmė kiltų visiems aplinkiniams rajonams. Tai ypač skaudžiai paliestų Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonus, mat būtent juose įkurti didžiausi šalies kiaulių kompleksai“, – pabrėžė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Bendras nutiestos tvoros ilgis sudaro apie 10 km., jos pagrindas metalinėmis kabėmis tvirtai pritvirtintas prie miško paklotės, užtikrinant, kad šernai negalėtų pakelti ar nustumti tvoros tinklo. Pasak V. Paulausko, pasirinktas lengvos konstrukcijos inžinerinis statinys, kad esant poreikiui, tvorą būtų nesudėtinga išmontuoti ir perkelti į kitą vietą. Sausio mėnesį užregistravus afrikinio kiaulių maro protrūkį, Lietuvoje pritaikytos ligos židinio likvidavimo, apsaugos ir prevencijos priemonės, kurių efektyvumą jau keturis kartus vertino Europos Komisijos ekspertų komandos. „Visos priemonės, kurių ėmėmės situacijai suvaldyti ir išspręsti, taip pat ir fizinių barjerų statyba, Europos Komisijos specialistų buvo įvertintos kaip tinkamos ir efektyvios. Be to, turime mokslininkų patvirtintas išvadas, kad fiziniai barjerai (tvoros), gali ženkliai sumažinti laukinių gyvūnų judėjimą, tuo pačiu sumažinti ir įvairių gyvūnams pavojingų užkrečiamųjų ligų (snukio-nagų ligos, pasiutligės, KKM, AKM, echinokokozės ir kt.) plitimą. Mokslininkų teigimu, išlaidos fiziniams barjerams įrengti ekonomiškai yra tikslingos ir kompensuoja didžiulius ekonominius nuostolius, galinčius atsirasti dėl užkrečiamųjų ligų, ypač afrikinio kiaulių maro, plitimo. Priimant sprendimus dėl priemonių taikymo, atsižvelgėme į mokslininkų rekomendacijas, kitų šalių ir mūsų specialistų patirtį kovojant su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis“, – sakė Vidmantas Paulauskas. Pavyzdžiui, Sardinijos saloje afrikiniam kiaulių marui išplitus laukinėje faunoje, jos židinių nepavyksta išnaikinti jau 57 metus. Rusijos ekspertai yra paskaičiavę, kad dėl šernų migracijos miškų masyvais, kiekvienais metais šios ligos užkratas šalyje išplinta apie 300 km. V. Paulausko teigimu, nereikėtų pamiršti ir Lietuvos patirties, kai dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio 1992 metais, šalyje išgaišo didelė dalis šernų populiacijos, o 2011 metais buvo sunaikintos kiaulės penkiuose kiaulių kompleksuose ir pas privačius gyventojus.