Sveikatos apsaugos valdininkai daugelį Parkinsono liga sergančių žmonių pasmerkia pirma laiko sėsti į invalido vežimėlį, užuot dar galėjusius patiems pasirūpinti savimi ir nebūti našta artimiesiems bei valstybei. Tokios pasekmės, pasak medikų, laukia įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai.
Nors valdininkai bando įtikinėti, kad bus didinamas vaistų prieinamumas ir mažės jų kaina, tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskelbtą kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno projektą, vaistai Parkinsono ligai gydyti yra sugrupuoti taip, kad priemoka už modernius naujos kartos vaistus pacientams padidės iki trijų kartų ir taps faktiškai neįperkami.
„Parkinsono liga yra lėtinė, degeneracinė liga, kurios simptomai ir sergančiųjų gyvenimo kokybė visiškai priklauso nuo vaistų kokybės ir kiekybės. Dauguma sergančiųjų – senyvo amžiaus žmonės, pensininkai, ir tyrimai rodo, kad daugelio jų pajamos sudaro apie 800 Lt per mėnesį. Jau dabar sergantiems Parkinsono liga gydytis yra didelė našta, o įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, ji taps nepakeliama“, - sako Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkė Vaineta Valeikienė.
Parkinsono ligos gydymui labai svarbūs vaistai, vadinami dopamino agonistais. Jie yra dviejų tipų – pailginto poveikio, vartojami kartą per parą ir trumpo poveikio, geriami tris kartus per parą. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad naujos kartos ilgai veikiančios tabletės veikia žymiai efektyviau: geriau slopina Parkinsono ligos simptomus, nes vaisto veiklioji medžiaga ilgiau būna žmogaus organizme ir tolygiau veikia. Todėl išvengiama motorinių simptomų paūmėjimo. Liga geriau gydoma ir todėl, kad dauguma ligonių nepamiršta išgerti vaisto kartą per parą, o vartojant tris kartus per dieną, 74 proc. pacientų pamiršta tai padaryti laiku.
Pasak Lietuvos Parkinsono ligos draugijos pirmininkės Vainetos Valeikienės, ligoniai bus priversti vartoti senos kartos vaistus, nors klinikiniais tyrimais įrodyta, kad modernūs, pailginto veikimo vaistai efektyvesni, tiksliau atitinka paciento fiziologiją ir pagerina gyvenimo kokybę. V.Valeikienė tvirtina, kad šis SAM valdininkų sprendimas nepagrįstas medicinine prasme, neatitinka pacientų interesų ir neefektyvus finansine prasme.
Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų neurologijos centro direktorius profesorius Valmantas Budrys įsitikinęs, kad SAM sprendimas sugrupuoti pailginto ir trumpojo poveikio tabletes yra nepagrįstas medicinine prasme ir neatitinka paciento poreikių. „Pacientai bus priversti keisti gydymą, jiems reikės naujai titruoti vaistų dozes. Patirtis rodo, kad vaistų keitimas labai pablogina ligonių savijautą, atsiranda nepageidaujamų reiškinių bei šalutinių poveikių, kuriems gydyti vėl skiriami vaistai – iš esmės gydant senesnės kartos vaistais, išleidžiama daugiau pinigų papildomiems vaistams, o paciento gyvenimo kokybė tik blogėja, todėl jie greičiau pasmerkiami invalido vežimėliui ir intensyviai slaugai“, – sakė V.Budrys.
Pažymėtina, kad Parkinsono liga sergantys pacientai jau dabar nebegauna socialinių paslaugų bei reabilitacinio gydymo, nors pagal Pasaulio pacientų chartiją žmonės sergantieji Parkinsono liga turi teisę gauti nuolatinę priežiūrą ir slaugą bei dalyvauti ligos valdyme.
Ir V.Budrys, ir V.Valeikienė mano, kad vienintelis sprendimas, padėsiantis sergantiesiems Parkinsono liga pirma laiko išvengti invalido vežimėlio, tai palikti skirtingo poveikio vaistus atskirose grupėse ir nedidinti jų priemokų. „Šis absurdiškas valdininkų sprendimas paliks daugelį sergančiųjų sunkiomis Parkinsono ligos formomis likimo valiai ir nubrauks paskutinio dešimtmečio pažangą šioje medicinos srityje“, – sakė V.Valeikienė.
Parkinsono liga – tai progresuojanti neurologinė liga. Ji pasireiškia judesių sutrikimais, vadinamaisiais motoriniais simptomais, – drebėjimu, judesių sulėtėjimu ir sukaustymu. Kiti požymiai nėra susiję su judesiais – tai skausmas, miego sutrikimai, depresija. Jie vadinami nemotoriniais simptomais.
Pasaulyje Parkinsono liga serga maždaug 6,3 milijono žmonių. Statistika rodo, kad Lietuvoje per paskutinius kelerius metus sergančiųjų Parkinsono liga ženkliai padaugėjo, ir šiuo metu jų yra apie 10 tūkstančių.
Lietuvoje Parkinsono ligos draugija įkurta 1997 metais. Jos tikslas – skatinti sergančiųjų Parkinsono liga bendravimą ir dalijimąsi patirtimi, ginti jų interesus, organizuoti naujausios gydymo ir slaugos informacijos gavimą ir jos pateikimą sergantiesiems bei medikams, skatinti sergančiųjų bendruomenės bendradarbiavimą su savivaldybių, sveikatos apsaugos ir socialinėmis institucijomis.
2001 m. Lietuvos Parkinsono draugija įstojo į Europos Parkinsono ligos asociaciją ir sėkmingai bendradarbiauja kai kuriuose bendruose projektuose.
Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.parkinsonas.lt
