REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žinote, būna kolegų, kurie kalbėdami mėgsta vis paliesti pašnekovą už rankos, paplekšnoti per petį, apkabinti. Jie dažniausiai linkę peržengti asmeninę bendravimo zoną, kuri šiaip jau yra apie 1 metrą. Jų artumas gali erzinti, tačiau dažniausiai apie tai darbe nutylima. Nutylima ir apie nešvankius, diskriminuojančius, žeidžiančius juokelius ir anekdotus, įvairaus pobūdžio seksistines pastabas – keista, nes visa tai yra seksualinis priekabiavimas. Nors, regis, Lietuvoje žmonės jį priima kaip normą.

Žinote, būna kolegų, kurie kalbėdami mėgsta vis paliesti pašnekovą už rankos, paplekšnoti per petį, apkabinti. Jie dažniausiai linkę peržengti asmeninę bendravimo zoną, kuri šiaip jau yra apie 1 metrą. Jų artumas gali erzinti, tačiau dažniausiai apie tai darbe nutylima. Nutylima ir apie nešvankius, diskriminuojančius, žeidžiančius juokelius ir anekdotus, įvairaus pobūdžio seksistines pastabas – keista, nes visa tai yra seksualinis priekabiavimas. Nors, regis, Lietuvoje žmonės jį priima kaip normą.

REKLAMA

Lygių galimybių kontrolieriaus pavaduotoja Laima Vengalė – Dits sako, kad Lietuvoje seksualinis priekabiavimas nėra ta tema dėl kurios būtų sulaukiama daug skundų. Per metus vidutiniškai būna 2-3 skundai dėl seksualinio priekabiavimo, pavyzdžiui, praeitais, 2013 metais, lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negavo nei vieno skundo. Ar tai reiškia, kad mūsų šalyje žmonės nepatiria seksualinio priekabiavimo? L. Vengalė – Dits atsako, kad tikrai ne, žmonės jį pataria, bet dažniausiai nelinkę kalbėti.

Sunku įrodyti

„Pagrindinė problema, kodėl žmonės nerašo skundų, nors patiria seksualinį priekabiavimą, – jį sunku įrodyti. Taip, kaip yra suformuluotas įstatymas, tas pats apibrėžimas seksualinio priekabiavimo, – reikalaujama įrodyti priekabiavimo tikslą, pavyzdžiui, kad norėta žmogų pažeminti ir sukurti jam priešišką, neigiamą aplinką – šį tikslą įrodyti praktiškai neįmanoma, kad žmogus turėjo tokius ketinimus. Arba reikia įrodyti poveikį, t.y. kad po seksualinio priekabiavimo žmogui buvo sukurta nepalanki, priešiška, žeminanti aplinka. Aišku, tam reikia įrodymų. Neužteks, kad mergina ar moteris (dažniausiai seksualinio priekabiavimo aukomis būna moterys) pasako, kad „jis prie manęs priekabiavo“, – atskleidžia Lygių galimybių kontrolieriaus pavaduotoja.

REKLAMA
REKLAMA

Pokalbiai, prisilietimai, juokai ar kita forma išreikštas seksualinis priekabiavimas dažniausiai vyksta tarp dviejų žmonių, todėl liudininkų nebūna, o jei būna – jie dažniausiai nenori liudyti, nes dirba toje pačioje įstaigoje. Paprastai žmogus nenori prarasti darbo ir bijo liudyti, bijo kažką sakyti, veltis į šios temos nagrinėjimą.

REKLAMA

Atsainus teismų požiūris

„Kiek mes skatintume netylėti ir kreiptis dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau buvo bylų, kai mūsų manymu, buvo surinkti visi įrodymai, tačiau, kai byla pasiekė teismą – jis pareiškė, kad tai vyko tik vieną kartą, todėl nesukuria seksualinio priekabiavimo sudėties, veiksmai nėra tęstiniai, o jei jie nėra tęstiniai – nebuvo sukurta priešiška, žeminanti aplinka. Teismas galiausiai pasakė, kad tai nėra seksualinis priekabiavimas. Lietuvoje iš tiesų tą įrodyti sunku.

Įstatymas Lietuvoje kaip ir yra, bet lyginant su JAV, kur visai kitas interpretavimas, žymiai lanksčiau ir greičiau reaguojama, jei auka pasiskundžia dėl prisilietimų ar dėl bet kokio nepageidaujamo fizinio kontakto – iškart preziumuojama, kad tai yra seksualinis priekabiavimas. Žodžiu, tas įrodymo procesas nereikalauja tiek daug įrodinėti kaip Lietuvoje", – liūdną patirtį pasakoja L. Vengalė – Dits.

REKLAMA
REKLAMA

Būtina aiškiai parodyti nepritarimą

„Taigi, patirtis nelabai kokia Lietuvoje, mes negauname tiek daug nusiskundimų, kiek žmonės tą patiria. Kartais skambina, klausia kaip elgtis tokiose situacijose – patariame, konsultuojame. Svarbiausia, ką patariame – būtinai reikia pasakyti priekabiautojui, kad jo elgesys ar/ir žodžiai jums nepatinka, yra nepageidaujami ir liepti liautis taip elgtis. Būtina aiškiai parodyti ir pasakyti, kad jūs nenorite tokio elgesio, nes dažnai būna, kad pats priekabiautojas nemano, kad daro kažką blogo.

Be to, priekabiautojas dažnai jaučiasi toks stiprus, kad gali sau leisti daugiau ir niekas jam nedrįsta prieštarauti, o tą būtinai reikėtų daryti. Tokie žmonės mėgsta ir patapšnoti per sėdmenis ir apsikabinti bendradarbę ar pavaldinę, ir jam atrodo, kad toks elgesys normalus, jis nesuvokia, jog tam žmogui gali sukelti nemalonius jausmus, kad ji gali skaudžiai reaguoti į tokius veiksmus, prisilietimus, juokelius ir anekdotus, kurie pasakomi darbe. Todėl visada reikėtų jam tą pasakyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvo tokių atveju, kai pradėjome tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo, o priekabiautojai pasakė: „Mes net nesuvokėme, kad tai gali žeisti žmogų. Čia lyg ir draugiškumas parodytas“.

Tokiu atveju pirmiausia reikėtų pasakyti: „Aš to nenoriu, toks elgesys man yra nepriimtinas ir nemalonus. Tai mane žeidžia“, – pataria Lygių galimybių kontrolieriaus pavaduotoja.

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA

Šeimyniškių g. 1A (5 aukštas) LT- 09312 Vilnius

Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val.; penktadienį nuo 8 iki 15.45 val. pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45

Tel.: (8~5) 261 2787 Faks.: (8~5) 261 2725 El. paštas: [email protected]

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų