Seimūnai artimiausiu metu turės rinktis, kuris iš dviejų įstatymų, reglamentuojančių politinių partijų finansavimą, jiems mielesnis.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė penktadienį įregistravo ilgai rengtas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis rengiamasi užsiūti juridinių asmenų kišenes, iš kurių partijoms byra pinigai.
Naujoji įstatymo redakcija numato, kad partijos gali būti finansuojamos tik iš biudžeto ir fizinių asmenų aukų, tuo metu juridiniai asmenys netektų galimybės šelpti politikų, o pavienių asmenų aukos partijoms būtų ribojamos.
Šiuo metu per metus vienas žmogus savo mylimai partijai gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL), o pagal naująją įstatymo redakciją ši suma sumažėtų 10 kartų - iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL).
Tuo tarpu projekte, kurį yra patvirtinusi Vyriausybė, įtvirtinti draudimai panašūs, tačiau fizinių asmenų leidžiamų aukų dydis išlieka toks pats kaip iki šiol - 300 MGL (39 tūkst. litų) per metus. Bet asmenys, paaukoję politikams daugiau kaip 19,5 tūkst. litų, turėtų privaloma tvarka deklaruoti savo turtą bei pajamas.
Pastarąja nuostata norima užsitikrinti, kad juridinių asmenų pinigai nebūtų skirstomi per fizinius asmenis.
Įstatymų projektai turi ir kitų panašumų, tarp kurių yra nuostata, jog viena dešimtoji valstybės biudžeto dotacijos dalis turėtų būti skirstoma visoms partijoms, nepriklausomai nuo jų pasirodymo rinkimuose. Tai reiškia, kad net vadinamosios "nykštukinės" arba marginalios partijos, kurios rinkimuose paprastai nepasiekia ryškesnių rezultatų, taip pat dalyvautų 1/10 dotacijos skirstyme.
Pagal abu įstatymo projektus, dotacijos "liūto dalis" - 90 proc. - būtų skirstoma politinėms partijoms, kurios per rinkimus pelnys tam tikrą procentą rinkėjų balsų.
Šiuo metu ši kartelė siekia 3 proc., tačiau Vyriausybės siūlomame variante sumažėja iki 1 proc. rinkėjų balsų. Seimo darbo grupė šiuo atveju pataisų nepateikė.
Vyriausybė bei parlamentinė darbo grupė nutarė partijų labai neskriausti ir numatė papildomą politinių partijų lėšų šaltinį - Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri gyventojų prašymu būtų pervedama politinei partijai.
Abu projektai taikosi tvarkyti ir politinės reklamos lauką. Seimo paruoštasis projektas draudžia garso takelius, įvairius klipus ir filmus per radiją ir televiziją. Vyriausybė taip pat nutarė, jog partijų filmukams eteryje ne vieta, ir pasiūlė televizijoje palikti tik diskusijų, debatų, pokalbių bei rinkimų programų pristatymo laidas.
Vyriausybės siūloma naujoji įstatymo redakcija jau įtraukta į kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, o Seimo grupės, kuriai vadovavo parlamento pirmininkas Viktoras Muntianas, variantas dar tik įregistruotas sekretoriate.
