Kaip anksčiau Eltai nurodė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė, URM „pateiks komitetui prašytą informaciją apie atrinktus pretendentus į galimus ambasadorius eilėje valstybių bei būsimą atšaukiamų ambasadorių sąrašą“.
Tiesa, URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis yra nurodęs, jog Prezidentūrai iki sausio 29 d. nepaskyrus ambasadoriaus Lenkijai, komitetas pareikš savo poziciją šiuo klausimu. Visgi, ką konkrečiai turėjo omenyje, Ž. Pavilionis nedetalizavo ir nurodė, jog dėl visų priemonių turės sutarti visi URK nariai.
Reaguodama į tokius pareiškimus, Daukanto aikštė užsiminė apie galimą spaudimą Prezidentūrai.
„Bet koks URK kišimasis į procesą šioje stadijoje būtų traktuojamas kaip spaudimas Prezidentui ir Vyriausybei“, – komentare Eltai teigė prezidento komunikacijos grupė.
Pastarąjį kartą URK nagrinėjo stringantį Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų klausimą sausio pradžioje. Tuomet uždarame komiteto posėdyje išklausyti URM viceministras Egidijus Meilūnas bei kanclerė Inga Černiuk bei prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Visgi, tąsyk po neviešų diskusijų institucijų atstovų nuomonės išsiskyrė. Šalies vadovo patarėja teigė mananti, kad netrukus bus rastas abiem pusėms tinkantis kandidatas į ambasadą Varšuvoje, tačiau viceministras nurodė, kad vis dar laukiama atsakymo, kodėl prezidentui netiko URM atrinkti pretendentai.
Vėliau Prezidentūra pranešė pateikusi „savo pastabas visam kandidatų į ambasadorius sąrašui (tame tarpe ir ambasadoriaus Lenkijoje)“. Visgi, URM nurodo negavusi argumentuotos Daukanto aikštės pozicijos.
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antrą mėnesį ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Daukanto aikštės pareiškimai jį stulbino.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
