Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas palaiko idėją sostinės Antakalnio kapinėse įrengti specialią vietą Kovo 11-osios akto signatarams laidoti.
„Čia yra suplakami du dalykai. Man jau teko turbūt nelaimė, kokia čia laimė, per pastaruosius dešimt metų ne kartą vadovauti laidojimo komisijoms ir kiekvieną kartą, jeigu reikia laidoti Vilniuje, reikia ieškoti vietos garbingam žmogui palaidoti, kur jis atsiguls, kas šalia jo, gal kokie anų laikų veikėjai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė Č.Juršėnas.
Jis pridūrė, kad „yra Menininkų kalnelis, bet tai yra Menininkų kalnelis, o signatarai ne visi menininkai“.
Be to, anot Seimo vadovo, laidoti signatarus Antakalnio kapinėse įrengtame memoriale-kvartale nebus privaloma. „Kas nori, ten ir laidojasi“, - pabrėžė Č.Juršėnas.
Jis stebėjosi, kad prieš specialios laidojimo vietos įrengimą pasisakę signatarai iki šiol nė karto neprotestavo, nedalyvavo pasitarimuose, kur buvo derinamos galimos laidojimo vietos.
„Signatarų posėdžiai yra atviri ir kas norėjo protestuoti, tas galėjo protestuoti. (...). O sakyti, kad jie nežinojo... Dovanokite, man baisiai nepatogu ir nesmagu kalbėti apie savo kolegas signatarus, kad jie šiandien prabudo. Žinoma, aš galiu įtarti, bet aš esu ne piktas žmogus, kad artėja rinkimai ir kai kam norisi užsidirbti kapitalą“, - kalbėjo Č.Juršėnas, kuris pats yra Kovo 11-osios signataras.
Ši savaitę vienuolika Kovo 11-osios akto signatarų pareiškė nepritariantys atskiro kvartalo-memorialo įrengimui sostinės Antakalnio kapinėse ir teigia, kad toks kvartalas jiems primena sovietmečio privilegijas ir elgesio kultūros stoką
Pasak signatarų, šio klausimu su jais niekas nesvarstė, jie esą užgauti tik iš žiniasklaidos sužinoję apie Vilniaus savivaldybės iniciatyvą Antakalnio kapinėse rengti atskirą kvartalą-memorialą, skirtą signatarams laidoti.
Nepritarimą memorialui - kvartalui išreiškė Kovo 11-osios akto signatarai: Vytenis Andriukaitis, Virgilijus Čepaitis, Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Romualda Hofertienė, Egidijus Jarašiūnas, Kazimieras Motieka, Bronislovas Kuzmickas, Algirdas Patackas, Česlovas Stankevičius ir Petras Vaitiekūnas.
Nepriklausomybės atkūrimo aktą iš viso pasirašė 124 deputatai, iš kurių 14 jau mirę.
Šiuo metu memorialo-kvartalo statybos yra įpusėjusios, jas numatyta baigti iki lapkričio 1-osios. Jame iš viso numatyta įrengta 70 kapaviečių.
Iš viso memorialo statybai skirta 1,2 mln. litų.
