bronislovas genzelis

Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis. Jam buvo 89 metai. Liūdną žinią patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. B. Genzelio gyvenimas Bronislovas Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje, Trakų apskrityje. 1942–1946 m. mokėsi Alytaus pradinėje, 1946–1954 m. Kaišiadorių gimnazijoje. 1954–1959 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją. 1959–1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas.

Kai 1990-ųjų kovo 10 d. nauji deputatai susirinko į pirmąjį, tuomet dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdį, rinkimai į ją dar nebuvo pasibaigę – laukė antrasis turas, kuriame turėjo būti išrinkti trūkstami deputatai. Tačiau 130 jau išrinktų vėlų kovo 11-sios vakarą, 22 val. 44 min. absoliučia balsų dauguma priėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

„Niekada nemaniau, kad turėsiu teisintis dėl mitingo“, – taip Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas apibūdino teismo procesą, kuriame keli Nepriklausomybės akto signatarai ir visuomenininkai turi aiškintis dėl kovo 17 dieną prie Seimo surengto mitingo organizavimo. Kaip žinoma, leidimas  tą dieną vykusiai akcijai buvo duotas, bet ne toje vietoje ir ne tuo laiku, kaip  prašė organizatoriai.

Būtina imtis aktyvių kolektyvinių veiksmų, kurie sustabdytų Lietuvos valstybės žlugimą, nes valdžia žodžių negirdi, teigia Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. „Žodžių mes sakome daug, bet jie negirdimi. Reikia ieškoti būdų, kaip išeiti į veiksmus. Tik jėga šiandien gali pakeisti bejėgiškumą. Manau, kad taip mąstančių žmonių Lietuvoje yra pakankamai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo signataras.

Žinomi šalies kultūros ir mokslo veikėjai antradienį išplatino viešą kreipimąsi į Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą (EKGT). Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerial...

Anapilin iškeliavęs prezidentas Algirdas Brazauskas, regis, nuoširdžiai troško Lietuvos nepriklausomybės, tad vadinti jį išdaviku nedera. Vis dėlto daliai tautos ilgametis socialdemokratų partijos vedlys buvo ir liks „protingo konformizmo simboliu“. Tokios nuomonės apie A. Brazauską laikosi filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė manąs, kad biudžeto deficitą buvo galima sureguliuoti įvedant progresinius mokesčius. Pasak jo, šitai padarius, į biudžetą būtų įplaukę daugiau pinigų, bet nebūtų nuskriausti mažiau uždirbantys Lietuvos gyventojai (Eltos inf.). Jis apgailestauja, kad valdantieji atmetė šį pasiūlymą.

Pirmojo iki šiol einančio atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraščio „Atgimimas“ istorija, pirmeivių prisiminimai sugulė į knygą „Atgimimas. Pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos savaitraštis. Istorijos eskizai“. Leidinys pasirodė birželio 3-iąją minint 21-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines.