„Esame įsitikinę, kad toks Vilniaus muziejus suvaidintų ne tik svarbų pažintinį vaidmenį, bet ir taptu tuo centru, kuris padėtų šiandieninei Lietuvos visuomenei geriau pažįstant savo bendrą istoriją, geriau pažinti ir vieniems kitus. Taip atsirastų daugiau žmogiškojo tarpusavio pasitikėjimo, o taip pat ir naujų galimybių efektyviau spręsti vieniems ar kitiems rūpimas problemas“, – teigė „Gegužės 3-iosios“ grupės steigėjas Andrius Kubilius.
Sostinės meras R.Šimašius BNS sakė pats matantis tokio muziejaus reikalingumą ir žadėjo dėti pastangas, kad tokia įstaiga mieste būtų įkurta. „Aišku, Vilniuje yra daug muziejų, kurie atspindi dalį miesto istorijos, bet tokio, kur būtų pasakojama apie miesto įkūrimą, istorinį gyvenimą ir dabartį su jo miestietiška kultūra, to dalyko nėra, o akivaizdu, kad reikėtų“, – teigė meras.
Anot jo, kalbant apie miesto muziejų nebūtina iškart kalbėti apie naujo pastato statybą ar naujos įstaigos įkūrimą. R.Šimašius svarstė, kad galima pasinaudoti jau dabar veikiančiomis struktūromis, suteikiant joms kitas funkcijas. Meras teigė, kad vienas iš galimų variantų – tam panaudoti rotušę.
„Man atrodo, kad vienas iš bazinių variantų ne muziejiniu pagrindu, bet rotušės pagrindu galima daryti. Sutikime, ji ilgą laiką jau buvo tapusi ne tokia institucija, kuri labai gerai reprezentuoja miestą, ir parodų kokybė, ir pateikimas tikrai nebuvo tas, kuris būtų geriausias mieste. (...) Rotušė turi tapti kultūriniu centru, o taip pat ir miesto pristatymo centru. Ar parodos, ar renginiai, ar kokių nors dalykų sukaupimas apie miestą ir miestiečius irgi labai natūraliai dera rotušėje kaip svarbiausiame miestiečių pastate“, – BNS sakė R.Šimašius.
Jo duomenimis, Kultūros taryba skyrė finansavimą jaunų žmonių kolektyvui parengti Vilniaus muziejaus galimybių studijai. „Jie pradėjo tą darbą daryti, man tik norėtųsi, kad rezultatas būtų kiek greitesnis negu pagal solidžius ilgus tyrimus. Bet pavasarį su jais pirmą susitikimą organizuosiu, klausiu, gal bus tarpinių rezultatų, krypčių, kaip jiems atrodo, kad šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje mes kryptingai su pasiūlymais išeitume“, – sakė meras.
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys teigė, kad Vilniaus istorija – ir spalvinga, ir turininga, be to, pakankamai tyrimų, archeologinių kasinėjimų atlikta, todėl būtų galima sukurti labai įdomų muziejų. Tačiau muziejaus kūrimas užtrunka ne vienerius metus.
„Vilnius turi turtingą istoriją, architektūra – graži, istorinių asmenybių – labai daug, kultūros įvykiai – įdomiausi. Galėtų būti rotušėje toks muziejus, jeigu miestas imtųsi“, – BNS sakė muziejininkas.
R.Budrys atkreipė dėmesį, kad ir tinkama proga artėja muziejui steigti. „Artėja 700 metų kaip sostinė, čia rimtas jubiliejus, apie tai dar šiandien mažai kalbama“, – priminė jis. Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1323 metais. Pasak R.Budrio, miestų muziejai būna populiarūs tarp turistų.
„Jeigu miestas susiimtų, pradėtų kaupti, ypač būtų naudinga, turėtų pasisekimą tarp turistų. Būtų labai geras turistinis, pažintinis objektas. Taip pat ir moksleiviams“, – kalbėjo jis.
Muziejininkas pritarė mero idėjai, kad Vilniaus muziejų būtų galima kurti rotušėje. Jis sakė, kad tam patalpos itin tinkamos: „(...) ir gotikiniai rūsiai įdomūs, ir požemiuose yra pirmosios rotušės liekanos. Galima parodyti Vilniaus istoriją nuo seniausių laikų.“
R.Budrio teigimu, dabar Vilniaus istorija išbarstyta po įvairias vietas, ją surinkti į vieną vietą būtų vertinga ir naudinga. „Pasakysiu labai paprastą pavyzdį. Kas yra gintaras? Papuošalai ir tiek. Bet kai susirinko viskas į vieną vietą, atsirado labai unikalus įdomus muziejus“, – BNS sakė muziejininkas.
Jis apgailestavo, kad ne vienas sostinėje buvęs muziejus buvo uždarytas, sunaikintas. Tarp tokių R.Budrys paminėjo Kraštotyros, Architektūros muziejus.„Kuo daugiau Lietuvoje muziejų, tuo giliau valstybės istorija bus atskleista“, – pabrėžė jis. Savo muziejų turintis Kaunas, jo savivaldybės teigimu, dabar jį stengiasi atgaivinti, padaryti populiaresnį, įdomesnį.
