Tokiu imigracijos apribojimu siekiama nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
„Tikslas yra užtikrinti tolesnę Lietuvos pažangą ir perėjimą prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos, nes pigesnė darbo jėga yra kaip cukrus organizmui – duoda greitą rezultatą, greitai žmogus atvažiuoja, dirba, užsidirba, moka mokesčius, bet (...) tai gali stabdyti mūsų automatizaciją ir investicijas į pažangą“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Kvota siektų apie 40 tūkst., arba iki 1,4 proc. 2022 metų liepą Lietuvoje nuolat gyvenusių asmenų.
Komitetas pritarė, kad tokia kvota galėtų būti įvesta nuo 2025-ųjų, o dar po metų – ir papildoma.
„Komitetas (...) mano, kad turėtų būti metams atidėtas papildomos kvotos mechanizmo įsigaliojimas, siekiant valstybės institucijoms – ir šakos kolektyvinės sutarties šalims – tinkamai pasirengti jos įgyvendinimui“, – posėdyje sakė komiteto narys konservatorius Audronius Ažubalis.
Į užsieniečių įdarbinimo kvotą siūloma įtraukti tik naujai atvykstančius dirbti užsieniečius. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, kvotos dydis apskaičiuotas įvertinus institucijų pajėgumus kontroliuoti jos laikymąsi bei šalies darbo rinkos poreikius.
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisomis, be kita ko, siūloma naikinti darbo rinkos testą ir trūkstamų profesijų sąrašą, nereikalauti darbdavių informuoti Migracijos departamentą apie nutrauktą darbo sutartį, jei žmogus turi nacionalinę vizą arba leidimą laikinai gyventi.
„Suprantame darbo rinkos poreikius, tačiau (...) turime užsitikrinti nacionalinio saugumo interesą, kad turėdami atitinkamus veiksmus nepražiūrėtume grėsmių“, – komiteto posėdyje sakė A. Bilotaitė.
A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių, palyginti su Lietuvos gyventojų skaičiumi.
Jo duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 221 tūkst. užsieniečių – 7,79 proc. visų gyventojų, o 2023 metais jų buvo 189 tūkst. (6,62 proc.), 2022 metais – 100 tūkst. (3,7 proc.).
Didžiausią dalį atvykusiųjų sudaro baltarusiai, ukrainiečiai, taip pat darbo tikslais atvyksta nemažai užsieniečių iš Centrinės Azijos valstybių.
Komitetas taip pat pritarė ir kitiems Vyriausybės pasiūlymams, kaip griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas bei reikalavimus juos kviečiančioms įmonėms.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo pataisos taip pat numatytų, kad Lietuvoje dirbti galėtų tik asmenys, kurie turi leidimą laikinai gyventi.
Pakeitimai taip pat apibrėžtų įmonėms atsakomybę, jei jos užsieniečiams nemokėtų nustatyto darbo užmokesčio. Anot pataisas rengusios Vidaus reikalų ministerijos, esama vis daugiau atvejų, kai darbdaviai jiems moka mažesnius atlyginimus nei sutarta, įdarbina tik kelias valandas per parą.
Komitetui pritarus, pataisos toliau bus svarstomos plenariniame Seimo posėdyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tai akivaizdus nusikaltimas ir išdavystė prieš visą tautą !
