„Komitetas paragino nedviprasmiškai atliepti Jungtinių Valstijų (JAV) įvedamąsias atsakomąsias priemones, t. y. sankcijas, ir siekti tų sankcijų Briuselyje“, – žurnalistams trečiadienį sakė URK vadovas Žygimantas Pavilionis.
Tokį sprendimą komitetas priėmė Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui trečiadienį politikams pristačius padėtį Sakartvele.
Aštrios Vakarų, taip pat ir Lietuvos reakcijos sulaukė Sakartvelo parlamento gegužę priimtas „užsienio įtakos“ įstatymas, nepaisant masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti. Šį įstatymą pirmadienį pasirašė šalies parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis.
Įstatymu reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Savo ruožtu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) gegužę paskelbė apie vizų apribojimus „asmenims, kurie yra atsakingi už kenkimą demokratijai Sakartvele arba prisideda prie šio kenkimo“.
„Mes paraginome tęsti vizitus. Sakartvelo (...) valdžia daro viską, kad niekas nebekreiptų dėmesio į tai ko yra realiai siekiama tomis priemonėmis. Uždaryti daugumą nevyriausybinių organizacijų, apsivalyti erdvę prieš rinkimus ir tada rinkimus padaryti pagal jų pačių užsakymą. Na, tai neturėtų būti leidžiama“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Rinkimai Sakartvele vyks spalį.
Tbilisyje kartu su Baltijos šalių ir Islandijos kolegomis gegužę apsilankęs G. Landsbergis žurnalistams sakė, jog „užsienio įtakos“ įstatymo priėmimas yra ypatingai stiprus pažeidimas, o ES turi pasiųsti „aiškų signalą“, jog Sakartvelo kelias ES yra sustabdytas.
„Papasakojau apie nuotaikas ES ir kokią poziciją galėtumėme formuoti. (...) ES ministrams buvo pristatyta ataskaita, kaip priimtasis įstatymas ir atmestas veto paveikia ES takelį Sakartvelo. Tai tiesiog viena tokia paprasta nuostata ir iš devynių rekomendacijų, kurių sąlyga yra kandidato statusas suteiktas, tris pažeidžia iš devynių, trečdalis pažeista vienu įstatymu“, – kalbėjo ministras.
Gegužę Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili vetavo „užsienio įtakos“ įstatymą, tačiau parlamentas jos veto atmetė.
Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos kritikus. Briuselio teigimu, jis nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu tapti ES nariu.
Tbilisyje ne kartą vyko dideli protestai, parlamente svarstant šią priemonę.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) praėjusią savaitę pareiškė, kad ES ir jos valstybės narės „svarsto visas galimybes, kaip reaguoti į šiuos įvykius“.
Ž. Pavilionis pastebėjo, jog Briuselyje ne visi nori matyti Sakartvele blogėjančią situaciją.
„Vengrija yra kol kas sustabdžiusi bet kokį įvertinimą situacijos. Mes dabar galime tiktai Borrellio lūpomis Europos žodžius išsakyti. Bet Europos žodžio nėra. Tai manau, kad bet kokios sankcijos ar kažkas tokio, jei būtų politiškai bandoma vertinti situaciją, jos būtų blokuojamos“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Pati Vengrija yra paskatinusi kitas ES nares priimti įstatymus, panašius į Sakartvelo teisės aktą dėl „užsienio įtakos“, o šios šalies ministro pirmininko Viktoro Orbano politikos direktorius išreiškė pritarimą šiam teisės aktui.
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vis dažniau kaltinama tuo, kad nukreipė šalį nuo vakarietiškos trajektorijos Rusijos link.
Tačiau nuo 2012 metų valdžioje esanti partija tvirtina, kad yra įsipareigojusi siekti Sakartvelo europinių tikslų, ir gina įstatymą kaip pastangas padidinti NVO finansavimo skaidrumą.
Daugybė Sakartvelo NVO pažadėjo priešintis ir nesilaikyti įstatymo.
Sakartvelo aktyvistai, nepriklausomi žurnalistai ir opozicijos politikai kaltina vyriausybę suderinta smurto ir grasinimų kampanija prieš NVO lyderius.
„Yra daugybiniai žmogaus teisių pažeidimai. Gausybė ir opozicijos, ir nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos, patiria fizinį smurtą, patiria persekiojimą, jų šeimos nariai yra persekiojami ir toliau. Tai yra vėlgi grubus žmogaus teisių pažeidimas, kuris galėtų sulaukti ES įvertinimo“, – sakė G. Landsbergis.
„Politiniai procesai, vykstantys parlamente, yra vienas takelis, bet šalia to yra žmonės gatvėje, kurie susiduria su smurtu ir tą smurtą, pavyzdžiui, galbūt aš tokios informacijos neturiu, bet labai nenustebčiau, kad kažkas užsako. ES turi instrumentus, kaip atsekti ir surasti žmones, ir jie galėtų būti traukiami į sankcijų sąrašą“, – pastebėjo jis.
Savo ruožtu Sakartvelo opozicinės partijos pirmadienį pradėjo burtis į proeuropietišką politinę platformą. Ž. Pavilionis paragino šalies prezidentą Gitaną Nausėdą imtis iniciatyvų ir išreikšti solidarumą su Sakartvelo prezidente.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
