Prokurorai ketvirtadienį paskelbė, jog baigė beveik pusės milijonų litų vagystės iš Seimo kasos tyrimą. Tiesa, kita byla dėl galbūt veikusio „paskolų banko“ tęsiama. Tik iš įtariamųjų seimūnai išbraukti. Nors prokurorai neneigia, kad valdiškus pinigus „skolinosi“ ir daugiau asmenų.
Ketvirtadienį visuomenei Generalinė prokuratūra pranešė, kad baigtas tyrimas dėl iš Seimo pavogtų 440 000 litų iššvaistymo ir pasisavinimo. Kaltinamosios – Seimo kasininkė Regina Petkelienė ir jos draugė Olga Goluskaitė. Pasak prokurorų, nors moterys savo kaltę iš dalies pripažįsta, jų parodymai nesutampa. Tačiau surinkta pakankamai duomenų, kad R.Petkelienė, pati pasisavinusi per 70 000 litų, dar 370 000 perleido O.Goluskaitei. Visoms „paskoloms“ buvo išrašomi juridiškai niekiniai „skolos rašteliai“.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Vilma Gužaitė „Vakaro žinioms“ atskleidė, kad ši byla – ne paskutinė. Esą atliekamas dar vienas tyrimas dėl „aplaidaus buhalterijos tvarkymo“. Ji nepaneigė, kad bus aiškinamasi, kam dar pinigai buvo skolinami.
„Per ikiteisminį tyrimą duomenų, kad tiesiogiai Seimo nariai būtų atėję ir skolinęsi pinigus iš kasos, nebuvo. Iš kanceliarijos – yra“, – neslėpė prokurorė.
„Tyrimas pradėtas dėl paties fakto. Įtariamieji bus nustatyti vėliau, nes yra pareiginiai nuostatai, bus žiūrima, kas atsakingas už vieną ar kitą pažeidimą. Jei bus atsakingi ir vadovai, be abejo, bus sprendžiamas klausimas ir dėl jų atsakomybės“, – tvirtino V.Gužaitė.
Vis dėlto ji, kol nebaigtas tyrimas, nesiryžo atskleisti, kokios sumos iš Seimo kanceliarijos kasos buvo skolinamos. Jos esą „įvairios“.
Buvusi Seimo kasininkė, kaip buvo skelbta anksčiau, tyrėjams yra užsiminusi apie galbūt teiktas „paskolas“ kanceliarijos darbuotojams ir seimūnams. Tačiau vakar telefonu ji nepanoro plačiau paaiškinti, kas buvo tie laimingieji.
– Negi po šios vagystės Seimo kanceliarija nepritrūko pinigų? – „Respublika“ pasiteiravo Seimo kanclerio Jono Mileriaus. – Juk biudžete viskas turėtų būti suskaičiuota tiksliai kaip vaistinėje.
– Aišku, kad pritrūko: nebuvo kažkas nupirkta, nebuvo kažkas įsigyta. Atliekamų pinigų kaip ir kitur, taip ir čia nebuvo.
– Ko dėl pinigų stygiaus teko atsisakyti? Gal algoms trūko?
– Kadangi per metus daug ko teko atsisakyti, sunku pasakyti, kas būtų nupirkta už sumą, kuri iššvaistyta. Už tuos pinigus, be abejo, būtų buvę galima nupirkti ir technologijų, ir kokių kitų dalykų.
– Vis dėlto kaip išsisukote nuo atsiradusių trūkumų, gal sulaukėte papildomos finansinės injekcijos?
– Ne. Jokios injekcijos negavome. Nei prašėme jos iš biudžeto, nei mums kas ją siūlė.
– Gal bent dalį iššvaistytų lėšų jau pavyko susigrąžinti?
– Ta suma, kurią pavyko susigrąžinti, dovanokite, yra niekingai maža. Atleidžiant iš darbo buvusią Seimo kanceliarijos kasininkę Reginą Petkelienę nuostoliams padengti buvo sulaikytas jos uždirbtas atlyginimas – viso labo keli tūkstančiai litų. Palyginti su ta suma, kurios netekome, tai labai nedaug. Seimo kanceliarija yra pareiškusi ieškinį nuostoliams atlyginti.
– Daug vilties, kad pavyks susigrąžinti visus iššvaistytus pinigus?
– Nežinau, ar įtariamoji turi pakankamai nekilnojamojo turto ar santaupų nuostoliams padengti. Manau, kad teisėsauga imasi visų priemonių, jei tik yra iš kur atlyginti.
Dėmės nenuplovė
Kęstutis Čilinskas – teisininkas:
Tai, kad pradžioje Seimo nariai buvo įtraukti ir minimi kaip galimi šios istorijos dalyviai, o po to išnyko, atrodo neskaidru. Tai reikalauja detalaus teisėsaugos institucijų paaiškinimo. Nes kai Seimo santykiai su teisėsauga yra privilegijuoti – kai jie, pavyzdžiui, gauna mažesnes baudas, – natūralu, kad visuomenei ir dabar kyla įtarimų. Galimas daiktas, kad kanceliarijos darbuotojai, vadovybė nuo kai kurių Seimo narių jaučiasi priklausomi. Gali būti, kad didesnę įtaką, pažintis, priėjimą turintys Seimo nariai galėjo naudotis tais pinigais, įmokėti į banką, paimti procentus. Nes labai silpna vidinė kontrolė. Tad kodėl tokių minčių negalėjo kilti? To negalime atmesti, kol nėra viešų paaiškinimų, kodėl situacija pasikeitė.
Sidas AKSOMAITIS, Ignas JAČAUSKAS
