Seimo plenarinių posėdžių salėje ketvirtadienį kilo sumaištis, kai parlamentarai sužinojo, jog septyni seimūnai pernai lapkritį laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) pirmininką Jose Manuelį Barroso ir gavo atsakymą, jog pratęsti antrojo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) bloko darbą nėra jokių galimybių.
„Dabar, kai gautas atsakymas, EK prezidentas gins šią poziciją iki paskutinės minutės. Situacija priartėjo iki neįmanomos, derybos praktiškai sužlugdytos. Norėčiau sužinoti, kas taip pasitarnavo“, - piktinosi socialliberalas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas laišką rašiusiems Seimo nariams siūlė nesirūpinti ne savo reikalais ir nekišti pagalių į Lietuvos užsienio politikos ratus.
Septynių parlamentarų, iš kurių 6 priklauso „Tvarkos ir teisingumo“, o vienas - mišriajai, elgesį socialdemokratai siūlo įvertinti Seime, nes esą jų skubotas žingsnis galėjo pakenkti Lietuvos interesams bei galbūt užkirto kelią galimoms deryboms su EK ateityje. Tuo metu opozicinis Liberalų sąjūdis tokią elgseną pavadino „sabotažu“.
Kol Gedimino Kirkilo Vyriausybė neva slapta derėjosi su EK dėl galimybių pratęsti Ignalinos AE darbą, parlamentarai Julius Veselka, Jonas Ramonas, Dailis Barakauskas, Remigijus Ačas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Galvonas bei Vidmantas Žiemelis laišku kreipėsi į EK pirmininką J.M.Barroso ir klausė, ar esama galimybių išvengti antrojo jėgainės bloko uždarymo, ketvirtadienį pranešė „Lietuvos rytas“.
Vasario 20 dieną parlamentarai gavo EK Energetikos ir transporto generalinio direktorato direktoriaus Christiano Waeterloos atsakymą, kuriame teigiama, jog „neverta net kvestionuoti antrojo bloko uždarymo iki 2009 metų“.
„ES laikosi savo įsipareigojimų ir teikia nemažą finansinę paramą Lietuvai. Ji tikisi, kad Lietuva savo ruožtu taip pat laikysis savo įsipareigojimų. Prašau atkreipti dėmesį į tai, jog Stojimo sutartyje nėra numatytos galimybės persvarstyti įsipareigojimą uždaryti AE. Remiantis 37 str. nėra jokios įsipareigojimo uždaryti AE išlygos, o rimtų ekonominių sunkumų atveju pati Komisija, bet ne valstybė narė spręs dėl atitinkamų poveikio mažinimo priemonių“, - rašoma atsakyme Lietuvos parlamentarams.
Laiške taip pat teigiama, jog branduolinės energetikos ekspertai pabrėžia, kad vis dar išlieka būdingų AE sandarumo struktūros trūkumų, kurie nepriimtini pagal Vakarų Europos reaktorių sandaros principus. Ekonomiškai nerealistiška tobulinti reaktoriaus sandarumo, kad labai padidėjus slėgiui turinys nepasklistų į išorę.
Lietuva nori pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują jėgainę, dalyvaujant Latvijai, Estijai ir Lenkijai, ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos jėgainę planuojama visiškai sustabdyti jau 2009-ųjų pabaigoje.
Tokį įsipareigojimą Lietuva padarė stodama į ES, kur IAE sumontuoti sovietiniai RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva išjungė 2004-ųjų pabaigoje.
Netekus branduolinės energijos Lietuvos laukia elektros kainos kilimas ir elektros gamybos ūkio visiška priklausomybė nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
