Seime – Laisvės gynėjų rikiuotė: „Džiaugiuosi matydamas, kad esame laisvi“

Dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas raportavo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.

„Sveiki, gynėjai!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis.

„Sveiks, tamsta!“ – pirmajam atkurtos valstybės vadovui atsakė susirinkusieji Seimo Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Sostinėje Sausio 13-ąją vyks renginiai – bus eismo ribojimų ir viešojo transporto pokyčių

Pasak V. Landsbergio, Sausio 13-oji įrodė, jog neužtenka paskelbti laisvę ir nepriklausomybę, bet jas dar reikia ir apginti.

„Godi imperija skelbė, kad valdo ir valdys na vieki (per amžius – BNS), bet Lietuva pasakė kitaip, Lietuva pasakė ne, laisvė yra mūsų teisė, kurią turime patys įgyvendinti ir apginti. Apginti reikalingi gynėjai, reikalingi pasiryžę žmonės. Jų buvo ir tada, šiandien aš juos irgi matau, džiaugiuosi ir sveikinu“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

„Mes pasakėme labai aiškiai visame pasauliui – Lietuva tai ne Rusija, mūsų sostinė yra Vilnius, o ne Maskva“, – teigė jis.

Pasak V. Landsbergio, tuomet atrodė, kad „Aukščiausioji Taryba buvo mūsų tvirtovė“.

„Jei ją išlaikome, išlaikome Lietuvą. Ir tam jūs čia buvote, ir mes čia buvome“, – kalbėjo jis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako, kad prieš 35 metus laisvės gynėjai skirtingose vietose vykdydami skirtingas užduotis „buvo pasiryžę ginti jauną valstybę“, o tas ryžtas niekur nedingęs ir dabar.

„Jūs esate mūsų didvyriai, jūs esate mūsų moraliniai herojai. Tuomet man, 20-mečiui, jūs buvote pavyzdys“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Linkiu jums ko geriausios kloties, sveikatos, nes gyvename neramiais laikais, prieš, kuris buvo prieš 35 metus, šiandien okupuoja po truputį Ukrainą, blogis, kuris ateina iš rytų, niekur nedingo“, – sakė jis.

Pasak kariuomenės vado, reikia būti pasirengus gintis „kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką“.

„Tai yra mūsų visų – kariuomenės, visuomenės, politikų ir šiaip geros valios žmonių užduotis ir pareiga, nes tą, ką padarė mūsų tėvai ir protėviai, turime išlaikyti mūsų ateities kartoms“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Kova nepraėjo veltui

Laisvės gynėjas, šaulys 92 metų Vytautas Geštautas pasakojo, kad tuometinėje Aukščiausioje Taryboje praleido keletą mėnesių.

„Kai veržėsi jedinstvininkai, padėjome suvaldyti, o paskui likome parlamente ir porą mėnesių pragyvenome“, – žurnalistams sakė V. Geštautas.

„Džiaugiuosi stovėdamas ir matydamas, kad esame laisvi, kad iškovojome tą laisvę, nes be kovos nieko nelaimėsi“, – teigė jis.

V. Geštautas sakė, kad daugumos jo bendražygių nebėra gyvųjų tarpe.

„Ateityje, nežinau kaip laikysiuosi, bet širdyje ir dabar imčiau ginklą į rankas. Jeigu reikėtų, be jokios abejonės“, – kalbėjo laisvės gynėjas.

„Ačiū Dievui, būk sveika, Lietuva“, – sakė jis.

Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas Rimantas Olšinskas sako, kad kiekvienas Sausio 13-osios minėjimas jam yra jaudinantis.

„Nepabėgsi niekur, nepabėgs niekur tie prisiminimai, šaudantys tie „švytintys“ ir tie žmonės šokinėjantys iš po tankų, su rankose armatūros strypais ir puolantys mus. Visa ta istorija, niekur nedings. (...) Tos žaizdos ir dabar, praėjus tiek metų, jau pradeda labai stipriai atsiliepti. Nieko nepadarysi“, – BNS sakė R. Olšinskas.

„Bent jau smagu, kad aš matau daug jaunimo, matau tą pasiryžimą, Šaulių sąjungos plėtimąsi. Tai džiugina, kad mūsų kova nepraėjo veltui, kad tai paliko pėdsaką, ir tas pėdsakas iš tikrųjų turėtų išlikti iki galo“, – teigė jis.

Ceremonijos metu taip pat rodyti autentiški 1991-ųjų sausio 11 dienos gynėjų priesaikos vaizdai iš dokumentinio filmo „Laužai prie Parlamento“, įvyko jaunųjų šaulių pasižadėjimas.

Po rikiuotės laisvės gynėjų susitikimas persikėlė į Seimo Kovo 11-osios Akto salę.

Metė Molotovo kokteilį

Prieš rikiuotę R. Vaikšnoras žurnalistams pasakojo, kad prieš 35 metus sausio 11-ąją buvo prie dabartinio Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, kuris buvo puolamas kartu su Spaudos rūmais.

„Teko man būti ten gynėju, ir buvo gal pirmas smūgis, kur pamatėme okupantų vamzdžius tiesiai prieš save. Man 20 metų tada tebuvo“, – pasakojo R. Vaikšnoras.

Pasak kariuomenės vado, jam teko į okupantus mesti ir Molotovo kokteilį.

„Mečiau, bet jaučiu širdimi, kad galėjau geriau, dabar geriau pataikyčiau. Bet, aišku, svarbiausia pats faktas. Faktas, kad mes nestovėjome rankas sudėję, o bandėme gintis iš to, ką turėjome po ranka“, – sakė jis.

Policijos generaliniam komisarui Arūnui Paulauskui 1991-ųjų sausio įvykių metu buvo 17 metų.

„Kartu su savo bičiuliais, dar buvome per jauni užeiti į vidų, tai buvome šalia Aukščiausiosios Tarybos rūmų kartu su turbūt šimtais tūkstančių kitų žmonių. Laukdami tikrai girdėjome tuos šūvius nuo Televizijos bokšto, tuos atgarsius. Prisimenu, tikrai labai gerai prisimenu kunigo kreipimąsi į susirinkusius lauke su paskutiniu palaiminimu ir su įspėjimu“, – sakė A. Paulauskas.

„Ta naktis įsiminė labai ilgam, tai tikrai matome didžiulę prasmę šiandien čia dalyvaut“, – pasakojo jis.

Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas per sausio įvykius buvo prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos.

„Stovėjau kartu su visais, mačiau, kaip omonininkai šturmavo televiziją. Tuo metu buvau dar paskutinio kurso studentas“, – sakė jis.

Minima Laisvės gynėjų diena

Pirmadienį Laisvės gynėjų rikiuote ir Seime vykstančiu forumu pradedami Sausio 13-osios įvykių 35-mečio minėjimo renginiai.

1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

1991 metų sausio 13-ąją žuvo ar nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Prie televizijos bokšto sužeistas Stasys Mačiulskas nuo sužeidimų ligoninėje mirė 1991-ųjų balandį.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.