Seime – Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimai

Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė 7, o prieštaraujančių nebuvo.

Kaip teigia projekto rengėjai, įstatymo pakeitimais siekiama aiškiai įtvirtinama uosto funkcinė paskirtis, užtikrinant, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal nustatytą paskirtį. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Seimo pavasario sesija: kokie pagrindiniai darbai laukia ir ką siūlo politikai

Konservatoriai siekia apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje

Pirmąją pavasario sesijos dieną Seimui bus siūloma pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai

Naujas teisinis reguliavimas

Taip pat keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai nustatomi Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai patikimi Susisiekimo ministerijai. Tai, anot institucijos, sudarys prielaidas nuoseklesniam finansinių srautų valdymui, teisiniam aiškumui ir greitesniam reagavimui į uosto veiklos poreikius.

Teigiama, kad naujas teisinis reguliavimas sustiprins ir investicinę aplinką – aiškiau apibrėžti uosto žemės ir uosto infrastruktūros naudojimo bei uosto infrastruktūros plėtros principai leis uosto naudotojams užtikrinčiau planuoti veiklą ir priimti ilgalaikius investicinius sprendimus uosto teritorijoje. 

Anot Susisiekimo ministerijos, kartu griežtinami saugikliai, užtikrinantys nacionalinį saugumą – uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams. Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.

Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, tikslinamas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas. Tai reiškia, kad uosto žemės naudotojai jau dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.

ELTA primena, kad Klaipėdos uostas ketina 100 hektarų – iki 657 hektarų – išplėsti savo pietinę dalį. Kaip sakė generalinis direktorius Algis Latakas, projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų.

Plėtrą pabaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.