Antradienį Seimas ketina spręsti, ar dėl parlamentarų Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
"Apkaltos" komisijų pirmininkas Kęstutis Masiulis ketina pateikti Seimui tai numatančius nutarimų projektus.
Juose siūloma Seimui kreiptis į KT išvados, ar Seimo narių A. Sacharuko ir L. Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Gegužės 20 d. Seimas pritarė tyrimo komisijų išvadoms, kuriose siūloma pradėti apkaltos procesus Seimo nariams A. Sacharukui ir L. Karaliui. "Apkaltos" komisijos nustatė, kad parlamentarai galimai sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Pagal Seimo statutą, Seimas turi kreiptis į KT išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Komisijų pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas K. Masiulis nėra tikras, kad Seime užtektų balsų atimti mandatus iš šių dviejų parlamentarų.
Jei KT pateiks išvadą, kad parlamentaro veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turi spręsti, ar panaikinti Seimo nario mandatą. Galutinis mandato atėmimo klausimas sprendžiamas tik slaptu balsavimu, tam turi pritarti 85 Seimo nariai.
Kaip ELTA jau skelbė, laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ketina kreiptis į Seimą su prašymu leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Krikščionių partijos frakcijos narį A. Sacharuką.
Seimo specialioji tyrimo komisija konstatavo, kad Seimo narys A. Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už išvykusį L. Karalių. Komisija taip pat nustatė, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio jis 55 kartus balsavo iš kitų Seimo narių vietų.