Seimas priėmė rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė kviečiama neleisti Rusijai ir Vokietijai tiesti dujotiekio Baltijos jūros dugnu, prieš tai neišsiaiškinus, ar neįmanoma alternatyva, o jei tokios nėra - neatlikus išsamaus tyrimo dėl poveikio aplinkai.
Už parlamentinio Užsienio reikalų komiteto (URK) siūlytą rezoliuciją balsavo 45 parlamentarai, prieš - 5, susilaikė - 28.
Priimta rezoliucija Baltijos jūros valstybės - Europos Sąjungos narės ir Europos Komisija kviečiamos užtikrinti, kad planuojant didelio masto infrastruktūros projektus Baltijos jūroje, būtų išsamiai išnagrinėtos galimos tokių projektų alternatyvos, kurios leistų išvengti invazijos į Baltijos jūrą.
Rezoliucija taip pat siūloma pareikšti, jog "tokie didelio masto infrastruktūros projektai Baltijos jūroje neturi būti pradėti įgyvendinti, o pradėtieji turi būti sustabdyti, kol bus palyginti su galimais alternatyviais projektais, ir, vadovaujantis tarptautinės teisės aktų dvasia, atliktas visapusiškas nuo projektą įgyvendinančių kompanijų nepriklausomas projekto poveikio aplinkai vertinimas, kuriame būtų pateikti įtikinami objektyvūs atsakymai į visus kylančius klausimus dėl projekto rizikos aplinkai".
Rezoliucijoje pažymima, jog "planuojami dideli infrastruktūros projektai Baltijos jūroje ypač pavojingi trapiai Baltijos jūros aplinkai ir gali lemti nepataisomus padarinius aplinkai".
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo Gedimino Jakavonio nuomone, šios rezoliucijos tekstas yra neprofesionalus, jame yra faktinių ir loginių klaidų.
„Todėl tokia rezoliucija garbės parlamentui nedaro, dėl neprofesionaliai parengto teksto ji gali sukelti diplomatišką šypseną kitų valstybių politikams, todėl bus neefektyvi“, – įsitikinęs parlamentaras, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos paskirtas ekspertas dėl palaidoto cheminio ginklo problemų Baltijos jūroje G. Jakavonis.
Priimtoje Seimo rezoliucijos tekste Seimo nariui G. Jakavoniui kliūva aplinkosauginių terminų netikslumai, taip pat palaidoto cheminio ginklo nurodytas kiekis Baltijos jūroje. Baltijos jūros apsaugos komisijos duomenimis šio ginklo yra apie 300 tūkst. tonų, kai tuo tarpu Seimo priimtos rezoliucijos tekste nurodomi skaičiai nuo 40 iki 80 tūkstančių.
Prieš du metus, Rusijai ir Vokietijai nutarus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu, Lietuvą atstovaujantis Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) G. Jakavonis įregistravo Lietuvos iniciatyvą rengti rezoliuciją „Galimos grėsmės Baltijos jūros ekosistemai dėl II pasaulinio karo metu palaidoto cheminio ginklo jos dugne“. Praėjusiais metais palaidoto Baltijos jūroje cheminio ginklo problema pripažinta vienu iš ETPA prioritetų aplinkosaugos politikoje, o oficialiu pranešėju šiuo klausimu paskirtas G. Jakavonis.
Šiaurės šalys jau yra pareiškusios, jog nesutiks su Rusijos ir Vokietijos dujotiekio tiesimu Baltijos jūros dugnu, kol nebus ištirtas šio projekto poveikis aplinkai.
Kai kurios ES šalys ir Europos Komisija Rusijos ir Vokietijos Šiaurės Europos dujotiekio projektą vertina kaip prioritetinį užsitikrinant didėsiančią Europos gamtinių dujų paklausą. Tačiau jo kritikai įspėja apie neigiamas geopolitines, ekonomines ir ekologines jo pasekmes Baltijos jūros regiono šalims ir laiko jį politiniu Kremliaus žingsniu, susilpninantį kitų valstybių energetinį saugumą.
