Grupė Seimo narių pagaliau pastebėjo, kad Lietuvos mokyklose yra nesaugiausia iš visų ES valstybių: vaikai žudosi, vartoja alkoholį ir narkotikus, rūko, patiria traumas ir t. t. Todėl jie siūlo įstatymu įpareigoti mokyklų steigėjus aptverti ugdymo įstaigų teritorijas ir įvesti kitokias kontrolės priemones. Tik nepagalvojo, iš kur teks imti pinigų.
Apsauga nuo blogybių
Penkių Seimo narių grupė (keturi jų - iš Sveikatos apsaugos komiteto) registravo Švietimo įstatymo pataisą, kuria nori įstatymiškai reglamentuoti, jog visos mokyklos privalo užtikrinti moksleivių saugumą nuo smurto, prievartos, patyčių apraiškų, traumų, sveikatos rizikos veiksnių (tabako, alkoholio, narkotikų, aplinkos oro taršos, triukšmo, jonizuojančios spinduliuotės ir t. t.).
Projekte dėstoma, kad tam tikslui mokyklų teritorijos bus privalomai aptvertos, apželdinamos, valomos, saugomos, jose esantys statiniai bei įrenginiai prižiūrimi, kad nekeltų pavojaus aplinkinių sveikatai bei gyvybei. To esą reikia, nes Lietuvos mokyklose situacija bene prasčiausia iš visų ES šalių.
Baisiau nei baisu
Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, tyčiojimasis paplitęs labiausiai - 60 proc. vaikų nurodo kentę patyčias. Pagal patyčių dažnį tarp 39 tyrime dalyvavusių šalių Lietuvos 11-mečius lenkia tik turkai, 15-mečius - bulgarai, 13-mečių nelenkia niekas.
Su psichikos sveikata susijusių problemų turi 41,7 proc. Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų.
Vaikų traumatizmas 2001-2009 m. išaugo nuo 70,8 iki 106,4 šimtui tūkstančių gyventojų ir yra vienas didžiausių ES.
Lietuva pirmauja ES pagal vaikų savižudybių skaičių. 2000-2009 m. imtinai nusižudė 186 berniukai ir 66 mergaitės iki 17 m.
Vaikų, gydytų dėl apsinuodijimo alkoholiu 7-14 m. amžiaus grupėje, 2001-2007 m. išaugo nuo 19 iki 329 (t. y. daugiau kaip 17 kartų). Dabar skaičiai kiek sumažėję, bet vis tiek yra katastrofiški: 2010 m. apsinuodijo 187 vaikai iki 14 m.
Bus kaip Seime
Viena iš naujojo projekto autorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė paaiškino, kad uždaroje teritorijoje vaikams bus saugiau.
„Pavyzdžiui, kad ir dėl to, jog vaikai per pertraukas nebėgios už mokyklos teritorijos. Pedagogai galės juos stebėti ir bus išvengiama traumų. O dabar perbėga gatvę ir tampa nevaldomi. Dėl patyčių, tai tvoros čia nieko neišspręs. Kol vaikai turės daugiau teisių nei pareigų, tol niekas nepasikeis. Kodėl kitose mokyklose nėra patyčių, pavyzdžiui, jėzuitų gimnazijoje? Todėl, kad ten už tai skiriami baudos taškai ir vaikai bijo tyčiotis. Pačios mokyklos turi stengtis. Įstatymais čia nieko neišspręsi“, - dėstė V.M.Čigriejienė.
Anot jos, tvoros mokyklas apsaugos ir nuo narkotikų bei kitų blogybių, nes nei vaikai pateks į gatvę, kur gali nusipirkti svaigalų, nei jų platintojai pas vaikus pateks.
„Yra mokyklų, kur kaip Seime įėjimas - su kortelėmis. Manau, ateityje visur taip bus. Ir vaikams bus saugu", - optimizmu tryško V.M.Čigriejienė.
Pamiršo apie pinigus
O Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys nebuvo toks optimistiškas.
„Projekto autoriai remiasi europine patirtimi, nes daug kur mokyklos aptvertos. Ir Lietuvoje apie tai pakalbama, kai kur tvoros jau yra. Bet sistemai reikėtų daug papildomų išteklių, kurių savivaldybės kaip steigėjos prašys iš valstybės biudžeto. O jų nėra. Apie pinigus projekte nepagalvota“, - entuziastus atvėsino V.Stundys.
Anot jo, apie tai, kad vaikai turi per daug teisių, komitetas yra kalbėjęs.
„Buvo daug siūlymų griežtinti tvarką vaikams, didinti pareigų skaičių, tačiau nė vienam nebuvo pritarta motyvuojant vaikų teisėmis“, - apgailestavo V.Stundys.
