Sausio mėnesį šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir policija.
Labiausiai buvo nepasitikima Seimu, Vyriausybe ir komerciniais bankais.
Ugniagesiai gelbėtojai viešosios nuomonės apklausoje pelnė 86 proc. apklaustųjų palankumą. Prezidento tarnyba – 69 proc., sielovados institucija Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 64 proc., Lietuvos žiniasklaida – 51 proc. ir policija – 50 proc.
Kiekviena šių šešių institucijų pasitikėjo pusė ar daugiau suaugusių šalies gyventojų.
Dar dviem institucijomis šalies gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo – Konstituciniu Teismu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio 19–27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, labiausiai šalies gyventojai šių metų pradžioje nepasitikėjo Seimu, Vyriausybe ir komerciniais bankais.
Tautos išrinktuosius neigiamai vertino 87 proc. respondentų. Vyriausybei nepalankumą išsakė 80 proc. apklaustųjų. Komerciniams bankams, kuriuos visuomenės pasitikėjo reitinge žemyn nutempė bankrutavęs SNORAS, „kliuvo“ nuo 75 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Kitos institucijos, kuriomis nepasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų, yra teismai – 69 proc. nepalankių atsiliepimų, prokuratūra – 67 proc., Lietuvos bankas – 53 proc. ir muitinės – 52 proc.
Per mėnesį nuo praėjusių metų gruodžio apklausos labiausiai – 7 procentiniais punktais – padaugėjo pasitikinčiųjų krašto apsauga. 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių muitinėmis, 4 procentiniais punktais – teismais, 3 procentiniais punktais pagerėjo komercinių bankų, Lietuvos banko bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vertinimai.
Per tą patį laiką 6 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčiųjų Valstybės saugumo departamentu, 3 procentiniais punktais sumenko gyventojų pasitikėjimas Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Apklausa vyko 2012 m. sausio 19–27 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 metų, 100 Lietuvos vietovių (atrankos taškų). Apklaustųjų sudėtis atitinka 15–74 metų Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 15–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
