Už Vietos savivaldos įstatymo pataisas balsavo 102 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė du.
Savivaldybėms leista valdyti jų lėšomis pastatytus muziejus, baseinus, teatrus, koncertų ar sporto sales, stadionus, bibliotekas, kultūros namus, stadionus bei maniežus, bet tik tada, jeigu tokie objektai yra vieninteliai jų teritorijoje.
Kitiems statiniams išimtys nebus taikomos.
Vieni mato rizikas, kiti – pasibaigsiantį verslo „zuikiavimą“
Konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, kad baigtinis sąrašas, kokias viešąsias paslaugas savivaldybės tam tikrais atvejais galėtų teikti, neleis savivaldai prisiimti jai nebūdingų funkcijų.
„Verslas tam sukurtas, kad gautų pelnus, o savivaldybės – kad palaikytų savo žmones, užtikrintų tam tikras paslaugas“, – teigė E. Pupinis.
Jis pripažino, kad klaida buvo iš savivaldybių perimti ir verslui perleisti šilumos ūkių valdymą.
„Ne visada stengiasi atliepti žmonių lūkesčius – kol vyksta vadinamasis paslaugų privatizavimo procesas, pilasi gražūs žodžiai, o paskui pamatome, kad viskas atsisuka link to, kad verslas gautų pelnus“, – teigė E. Pupinis.
Pasak jo, dabar savivaldybėse negalima užtikrinti daugelio paslaugų konkurencijos.
„Norėtųsi, kad verslai aktyviau dalyvautų investuojant savivaldybėse. Kai kuriose savivaldybėse yra nemažų lūkesčių, trūksta SPA centrų, tačiau verslas nelabai skuba, o kai finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų arba valstybės lėšų, jie mielai norėtų administruoti, teikti paslaugas, pasinaudodami jau pastatyta infrastruktūra“, – tvirtino E. Pupinis.
Visgi Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vilius Semeška įžvelgė riziką, kad gavusios daugiau galių savivaldybės dėl valdančiųjų daugumų ar merų ambicijų nepradėtų projektuoti nepamatuotai didelių projektų ir tam tikri objektai netaptų visai savivaldai ir joje gyvenantiems gyventojams našta.
„Yra ir tam tikra rizika, kad nebūtinai efektyviai savivaldybės įmonės visur valdys tuos objektus ir gali taip pat tapti tam tikra našta“, – pripažino jis.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius apgailestavo, kad įstatymas dabar reguliuos tik sporto ir kultūros sritis.
„Vilniaus miestas labai skausmingai išgyveno „Rubikono“ laikus, kada šilumos ūkis buvo perduotas, matėme, kaip jis buvo nugyventas, nebuvo investuota į jokias kompensacines priemones, į filtrus ir visą kitą ant šilumą teikiančių įmonių katilų, kaminų. Tai turėjome kūrenti mazutą, turėjome užsidaryti, kūrenti dujas ir visa kita. Tai buvo nugyventas ūkis“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad tai, kas vyksta savivaldybėse, kai verslas apsiima administruoti atskirus objektus, kuriuos sukūrė valstybė ar savivaldybė, yra „zuikiavimas“, o nauja tvarka, anot jo, paskatins tikras viešąsias partnerystes tarp savivaldybės ir verslo.
„Ta viešoji ir privati partnerystė būtų kaip tik sąžiningesnė, nes verslas sukurtų vieną ar kitą sveikatingumo arba kultūros, sporto objektą ir savivaldybė atitinkamai susiderėjusi jau kompensuotų už tą įrengtą viešąją infrastruktūrą“, – prognozavo jis.
Pataisų autorių teigimu, už viešuosius finansus pastatytus statinius ir jų paslaugas perdavus valdyti verslui, jos tampa brangios ir nebeprieinamos daugeliui gyventojų. Todėl, dalies parlamentarų įsitikinimu, reikia riboti verslo galimybes iš savivaldybių perimti viešąsias paslaugas, kad jos nepabrangtų.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau yra sakiusi, kad pataisomis de facto įteisinami vidaus sandoriai.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savivaldybės gali pavesti teikti viešąsias paslaugas vidaus sandoriu tik išimtiniu atveju, prieš tai įvertinus, ar tokiu būdu konkrečiam paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojamos kitos įmonės.
