„Norime paklausti, kas iš tikrųjų vyksta, kodėl dabar pradėjo taip negatyviai spręsti tuos klausimus. Bent ta informacija, kuri mus pasiekia iš ambasados, tie paaiškinimai labai nediplomatiški, įžeidžia žmones. Jie sako, kad jūs šiokie ir tokie, kad jūsų niekas nepersekiojo. Visame šitame Holokausto fone taip šnekėti yra negerai“, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto vadovas, parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Litvakų pilietybės klausimas įtrauktas į kitos savaitės šio komiteto posėdžio darbotvarkę.
G.Kirkilas tvirtino, kad bus išklausytos visos suinteresuotos pusės ir ieškoma išeities, kaip spręsti klausimą.
„Iš savo ilgos patirties turiu visokių keistų dalykų. Kai tik pageriname santykius su Izraeliu, kokia nors provokacijėlė iškyla“, – įtarimais dėl susidariusios situacijos dalijosi politikas.
Anot jo, žmonėms sunku paaiškinti, kodėl vieniems tos pačios giminėms atstovams Lietuvos pilietybė atkurta, o kiti jau sulaukia neigiamų atsakymų.
Dvigubos pilietybės klausimą planuoja nagrinėti ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis konkrečios klausimo svarstymo datos nenumatęs, bet pasak komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko, jis bus įtrauktas į artimiausių posėdžių darbotvarkę.
Pastaruoju metu Migracijos departamentas atmeta daugumą prašymų atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems 1920-1939 metais, ir jų palikuonims.
Pilietybės įstatymas numato, kad Lietuvos piliečiu gali būti asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, ir jo palikuonys. Šia įstatymo norma pasinaudojo vien apie 1 tūkst. Pietų Afrikos Respublikoje gyvenančių žydų, tačiau maždaug praėjusių metų viduryje daliai žmonių pilietybės atkūrimo procesas sustojo.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika, kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos, turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo.
Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukariu žydai persekiojimo nepatyrė.
Naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas BNS sakė, kad šį klausimą jau reikia spręsti politiškai, nes teisė esą šiuo atveju nepalanki tarpukariu iš Lietuvos išvykusiems asmenims.
„Yra Pilietybės įstatymas, kur yra pasitraukimo sąvoka. Žmogus, pasitraukęs iš Lietuvos, turi nurodyti priežastis, dėl kurių pasitraukė. Turi būti ne šiaip sau išvažiavęs, turi būti rimtos priežastys – dėl persekiojimo ar panašiai“, – teigė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad atmetęs prašymus atkurti pilietybę tokiems asmenims Migracijos departamentas nėra pralaimėjęs nė vienos bylos.
„Galutinį tašką, matyt, padės ir praktiką suformuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kiek žinau, jis turėtų birželį skelbti sprendimą. Taip bus galutinai suformuota praktika. Bus neskundžiamas sprendimas“, – tvirtino T.Žilinskas.
