Anot medikės, širdies ir kraujagyslių ligos ne ką mažiau pavojingesnės ar baisesnės už onkologines ligas, tačiau dažnas ligonis neskiria ligai pakankamai dėmesio, mat iš pirmo žvilgsnio nepavojingi požymiai neatrodo išties grėsmingi. Blogiausia, jog koronarinė širdies liga nepasireiškia tam tikrą laiką. Aterosklerozės plokštelė lėtai formuojasi širdies kraujagyslių bei arterijų vidinėse sienelėse iš besikaupiančių kraujo riebalų – cholesterolio, kalcio, raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio.
Plokštelėms augti "padeda" pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, tačiau bene didžiausią pavojų kelia didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Po kurio laiko kraujagyslė, jos vidinei sienelei sustorėjus, susiaurėja, todėl neišvengiamai sulėtėja kraujotaka. Plokštelei augant, vainikinės arterijos susiaurėja daugiau nei 50-70 proc., kraujo tiekimas už plokštelių tampa nepakankamas, kad gebėtų patenkinti padidėjusį deguonies poreikį fizinio krūvio metu, todėl deguonies trūkumas širdies raumenyje daugeliui ligonių sukelia krūtinės skausmą. Gydytoja sako, jog būtent šis kasdienį darbą atlikti trukdantis simptomas dalį žmonių priverčia susirūpinti savo sveikata ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Atliekami įvairūs tyrimai
Sergantiems širdies ligomis žmonėms medikė pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, reikalui esant, išrašys siuntimą kardiologo konsultacijai. "Svarbiausia, jog sulaukę tokių pacientų mes turime daug laiko išsamiems tyrimams", - džiaugiasi gydytoja.
Anot jos, neinvaziniai tyrimai atliekami ambulatoriškai. Tiriant invaziniu metodu, tenka gultis į ligoninę, kur taikomas šiuo metu vienas populiariausių bei informatyviausių tyrimų – koronarografija. Tai rentgenologinis tyrimo metodas, leidžiantis specialisto akims pamatyti tas vietas, kuriose yra kraujagyslių susiaurėjimų. Tai padeda tinkamai parinkti patį optimaliausią gydymo būdą. Žinoma, medikamentinis gydymas neišvengiamas kaip ir rizikos faktorių mažinimas: cholesterolio mažinimas, kraujo spaudimo reguliavimas, antsvorio reguliavimas ir pan. Vaistai nepašalina susiaurėjimų - jie gali tik pagerinti širdies darbą ir sumažinti simptomus, pavyzdžiui, krūtinės skausmą ar spaudimą, todėl būtina revaskuliarizacija, t. y. kraujotakos atkūrimas.
Apsieinama be chirurgijos
Kraujo pratekėjimą širdies vainikinėmis arterijomis pagerina koronarinė angioplastika, kurios metu susiaurėjusios kraujagyslės vietos išplečiamos specialiu mechaniniu balionėliu su stentu arba be jo. Ši procedūra, anot kardiologės, prilygsta operacijai. Balionėlis 20-30 sekundžių užkemša kraujagyslę, tačiau per tą laiką kraujagyslė nespėja sureaguoti į dirbtinai sudarytą kliūtį. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina susiaurėjimą. Stentas – segmentinis išplėsto balionėlio diametro vamzdelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliukšti ar susitraukti.
Angioplastikos esmė – atkurti kraujotaką, tačiau tai ligos pašalinimo būdas, tik mechaninis susiaurėjusios vietos pašalinimas. Po angioplastikos labai svarbu laikytis medikų nurodyto režimo.
Pirmoji pagalba - mūsų rankose
Kraujagyslėse vykstantis procesas gali sukelti uždegimą, kurio metu aterosklerozės plokštelės įplyšimo vietoje formuojasi krešulys, kuris pamažu ar staiga užkiša kraujagyslę, todėl žmogui ima stipriai spausti krūtinę. Jeigu koronarinė arterija užsikemša trombu ne visiškai, išsivysto lengvesnis infarktas, o aklinai užblokuota arterija sukelia sunkų infarktą. Ir vienu, ir kitu atveju žmogus bet kuriuo paros metu kuo skubiau turi vykti į ligoninę.
"Svarbios yra pirmosios dvi valandos, tad ne veltui jos vadinamos auksinėmis, nes jų metu atlikta trombolizė visiškai ištirpdo susidariusį krešulį. Nors plokštelė lieka ten, kur ir buvusi, atstatyta kraujotaka išgelbsti pacientą nuo infarkto, - sako medikė. Todėl ypač svarbu suprasti, kad kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį."
Anot gydytojos, jeigu į ligoninę atvykstama per 2-6 val. nuo skausmo pradžios, trombolizė, nors ir taikytina, nebėra tokia efektyvi. Šiuo atveju labiau gelbsti koronarų angioplastika, kurios metu kateteriu bei vielutėmis stengiamasi "praeiti" krešulio užkimštą vietą. Prireikus susidaręs krešulys šalinamas mechaniniu būdu.
Atvykus į ligoninę vėliau nei per 6 val. nuo krešulio susidarymo, neišvengiamai didėja gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.
Technologijos palengvina gydymą
Jeigu anksčiau širdies infarktas buvo gydomas tik lovos režimu bei skausmą malšinančiais vaistais, tai dabar taikomos efektyvios priemonės širdies raumeniui išgelbėti.
Pirmąkart koronarų angioplastika Lietuvoje atlikta 1971 metais. Gydytoja džiaugiasi, jog per tą laiką ištobulėjo technologijos bei angioplastikai naudojamos priemonės – kateteriai, balionai, stentai, vielutės ir kt., o šiuolaikinės rentgeno sistemos leidžia gydytojui itin tiksliai nustatyti plokštelių buvimo vietą bei būklę vainikinėse arterijose.
"Visa tai nemažai kainuoja, bet leidžia išvengti aortokoronarinio šuntavimo operacijų, - sako gydytoja. - Angioplastika - gana saugi procedūra, nors, be abejo, reikalaujanti mediko pastangų, patyrimo, atidumo. Visiems, kuriems atlikta koronarų angioplastika, visą gyvenimą skiriami aterosklerozės progresavimą stabdantys vaistai, kuriuos kompensuoja valstybinė ligonių kasa."
Kai laikas kainuoja sveikatą
Medikė sako pastebėjusi, jog dažnai žmonės, atvykę į ligoninę, jaučiasi sutrikę, linkę delsti prieš priimdami gydytojų pasiūlymą kuo skubiau atlikti gyvybiškai reikalingą procedūrą. Net ir gulėdami reanimacijos skyriuje, daugelis nesiryžta patys priimti jų pačių sveikatos labui lemiamą sprendimą. Išgirdę gydytojo pasiūlymą dėl procedūros, nori pasitarti su namiškiais, nors laiko delsti nebėra.
"Žmogui sunku apsispręsti, nors jis labai blogai jaučiasi, jį kamuoja skausmas, tačiau nereikia pamiršti, jog tokiomis akimirkomis laikas yra sveikata. Deja, ne taip jau retai žmogus renkasi lengviausią kelią – nieko nedaryti, tačiau pasibaigus laikui negrįžtamai su juo baigiasi ir sveikata", - primena gydytoja.
Išvengti padeda gyvenimo būdas
Širdies ligų profilaktika geriausia pasirūpinti dar esant sveikiems – tol, kol nejaučiame jokių negalavimų. Pirmasis žingsnis, kurio privalo imtis žmonės, atsiradus pirmiesiems širdies bei kraujagyslių ligų požymiams, sureguliuoti mitybą. Riebus maistas skatina riebalų kaupimąsi širdies kraujagyslių sienelėse bei aterosklerozinių plokštelių augimą.
Teigiamos įtakos širdies ligų profilaktikai turi ir fizinis aktyvumas. "Dėl padidėjusio gyvenimo tempo daugelis nuolat išgyvena įtampą, patiria stresą, tačiau tai nėra fizinis judėjimas, kuris itin reikalingas širdžiai, kad ši geriau varinėtų kraują. Šiek tiek daugiau juda jaunimas, kadangi jį domina futbolas, krepšinis ar smagus pasivažinėjimas dviračiais. Vyresnio amžiaus žmonės juda išties mažai", - pastebi kardiologė.
Net ir mažiausias antsvoris gali padidinti širdies darbo sutrikimų riziką, todėl būtina sumažinti kūno masę. Jei nerūkai, nenutukęs, kraujyje normalus cholesterolio kiekis, tai dar nereiškia, kad vakarais gali kuo ramiausiai drybsoti lovoje. Gydytoja perspėja, jog mažas fizinis aktyvumas padidina širdies ligų riziką net ir tada, kai žmogus nepatiria jokių kitų rizikos veiksnių.
Bene labiausiai širdžiai ir kraujagyslėms kenkia rūkymas, nes rūkančiųjų organizme esantis cholesterolis daug lengviau prasiskverbia į širdies arterijas. Tie, kurie įstengia atsisakyti rūkalų, teigiamą poveikį pajunta iš karto – jau po poros dienų ima mažėti kraujospūdis, anglies monoksido kiekis kraujyje, padaugėja deguonies ir pan.
Sergantys cukriniu diabetu turi itin atidžiai sekti savo gliukozės kiekį kraujyje ir nepamiršti, jog diabetas turi didelę įtaką aterosklerozei formuotis.
Reikia kontroliuoti kraujospūdį, nes aukštas kraujospūdis apsunkina širdies darbą ir pagreitina koronarinės širdies ligos procesą.
Svarbiausias aterosklerozės veiksnys – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cholesterolis organizme susidaro dviem būdais: sintetinamas kepenyse bei gaunamas kartu su maistu. Daugiausia cholesterolio yra mėsoje, ypač kiaulienoje, mažiau – vištienoje, kalakutienoje. Patartina rinktis liesesnius pieno produktus, kuo daugiau valgyti daržovių bei vaisių. Visiškai nėra cholesterolio augaliniame aliejuje. Tiesa, šiek tiek cholesterolio organizmui reikia, nes jis būtinas smegenų ląstelėms kaip energijos teikianti medžiaga.
Anot medikės, pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie neigiamą cholesterolio kiekį mažinančių vaistų poveikį kepenims. Kardiologė pataria pasitikėti gydančiais gydytojais, kurie, skirdami vieną ar kitą cholesterolio kiekį mažinantį vaistą bei reguliariai atlikdami laboratorinį kepenų fermentų tyrimą, atidžiai stebi kepenų reakciją į naudojamą vaistą. Anot medikės, saugant kepenis nereikėtų pamiršti, jog didžiausią žalą joms daro ne medikamentai, o alkoholis bei virusinės ligos.
Didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujotakos ligomis turi tie žmonės, kurių giminėje yra sergančių šiomis ligomis, tad stenkitės nesudaryti palankių sąlygų padidėjusiai paveldimų ligų rizikai. Ar paveldėta liga susirgsite, ar visiškai jos išvengsite, priklauso tik nuo jūsų pačių gyvensenos ir dėmesio savo sveikatai.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
