Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pristatytas septynių energetinių salų modelis yra vienas svarbiausių šios ir ateinančių kadencijų darbų, siekiant stiprinti šalies energetikos infrastruktūros atsparumą. Pasak jo, šiam projektui įgyvendinti reikės ilgalaikių sprendimų ir politinio tęstinumo.
„Energetinių salų sukūrimas yra bene svarbiausias šios ir ateinančių kadencijų darbas stiprinant Lietuvos energetikos infrastruktūros atsparumą. Tai ilgalaikis valstybės saugumo projektas, kuriam reikės nuoseklių sprendimų ir tęstinumo, nepriklausomai nuo politinių ciklų“, – antradienį išplatintame komentare teigė L. Savickas.
Ministro teigimu, Energetikos ministerija jau pateikė derinti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas įgyvendinti šį modelį. Tikimasi, kad Seimas jas priims iki šių metų pabaigos.
L. Savickas pažymi, kad energetinių salų modelis rengiamas atsižvelgiant į Ukrainos patirtį, kuri parodė būtinybę paskirstyti elektros gamybos pajėgumus skirtinguose regionuose ir užtikrinti tiekimą net pažeidus dalį infrastruktūros.
„Turime stiprinti infrastruktūros apsaugą ir kartu pasirengti veikti tuomet, kai dalis jos būtų pažeista. Ukrainos patirtis rodo, kaip svarbu paskirstyti elektros gamybą skirtinguose regionuose ir išlaikyti tiekimą net patyrus didelių sutrikimų“, – sakė ministras.
Pagal „Litgrid“ pristatytą koncepciją, Lietuvoje būtų suformuotos septynios energetinės salos, kurios, sutrikus pagrindiniam elektros perdavimo tinklui, galėtų laikinai veikti savarankiškai.
Anot L. Savicko, modelis rengiamas sudėtingiausiam scenarijui – žiemos laikotarpiui, kai neveiktų pagrindinis elektros tinklas, o saulės ir vėjo elektrinės negamintų elektros energijos.
Net ir tokiomis sąlygomis siekiama užtikrinti elektros tiekimą vartotojams bent aštuonias valandas per parą, pirmenybę teikiant kritinei infrastruktūrai.
Ministras nurodo, kad iki 2028 m. pabaigos numatoma pritaikyti esamas elektrines, jog keturios energetinės salos galėtų veikti daline apimtimi.
L. Savicko teigimu, šie pajėgumai papildytų atsinaujinančios energetikos įrenginius ir energijos kaupiklius, o dalyvaudami elektros rinkoje galėtų prisidėti prie kainų šuolių mažinimo.
Kaip skelbė ELTA, „Litgrid“ planuoja, kad iki 2033 m. Lietuvoje bus pastatyta bent 10 naujų elektrinių, kurių bendra galia sieks 800 megavatų (MW). Bendrovės vertinimu, investicijos į jų vystymą galėtų sudaryti apie 880 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad energetinės salos būtų formuojamos pagal elektros perdavimo tinklo struktūrą ir pagrindinius jo mazgus. Sutrikus elektros tiekimui, pirmenybė būtų teikiama ligoninėms, specialiosioms tarnyboms, mobiliajam ryšiui, šildymo ir vandens tiekimui.
Numatoma, kad keturios energetinės salos Vilniaus, Kauno, Panevėžio–Šiaulių ir Klaipėdos regionuose daline apimtimi galėtų pradėti veikti jau 2028 metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
