Liepos viduryje uždaromi Biržų sąvartynai - didžiausias rajono gyventojų ir seniūnijų vadovų galvos skausmas. Vieni nebežino, kur reikės dėti nereikalingus daiktus ir įvairias atliekas, kiti baiminasi, jog šiukšlės bus verčiamos tiesiog šalia senųjų sąvartynų.
Sąvartynai bus uždaryti
Prieš ketverius metus Panevėžio regione pradėto vykdyti atliekų tvarkymo projekto darbai eina į pabaigą. Nuo liepos 16 - osios dienos šiukšlių vežti į rajono sąvartynus nebegalės ir biržiečiai. Sąvartynai bus uždaryti, nes jie neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.
Šiukšles iš rajono gyventojų, kaip ir įprasta, ir toliau surinks komunalininkai. O didelius daiktus (pavyzdžiui, baldus, šaldytuvus, virykles, padangas, elektros įrangą, ir kt.) žmonėms teks patiems gabenti į kompostavimo ir didžiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelę, įrengtą Biržų kaime arba šiems darbams samdyti komunalininkus.
Aikštelėje įrenti specialūs konteineriai pavojingoms atliekoms. Ten veiks ir atliekų perkrovimo stotis. Panašios aikštelės įrengtos ir kaimyniniuose rajonuose. Didžiausias sąvartynas su atliekų rūšiavimo linija pradės veikti Panevėžio rajone.
Atliekų tvarkymo projektui pinigai skirti iš Europos Sąjungos fondo ir Vyriausybės. Biržų rajono savivaldybei kompostavimo ir didžiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelės bei atliekų perkrovimo stoties darbai nekainavo. Jai reikės pasirūpinti tik uždarytųjų sąvartynų stebėjimu.
Pasak Biržų aplinkos apsaugos agentūros vedėjos Elonos Pipiraitės, senieji sąvartynai bus uždengiami, užpilami žemėmis ir apsodinami medeliais. Šalia bus pastatyti informaciniai ženklai, nurodantys, jog pilti atliekų negalima.
Šiuo metu Biržų rajone yra dvidešimt vienas sąvartynas.
Ragina apsirūpinti konteineriais
Kompostavimo ir didžiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėje iš gyventojų nebus priiminėjamos buitinės atliekos. Tam žmonės turi įsigyti konteinerius, iš kurių šiukšles už atitinkamą mokestį išveš komunalininkai.
Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė sakė, jog su seniūnais nutarta, kad visos gyvenvietės, vienkiemių sodybos būtų aprūpintos konteineriais. Jų kol kas neturi apie 20 - 30 procentų gyventojų.
Neturintys konteinerio, bet sukaupę didelį šiukšlių kiekį, gyventojai taip pat galės kreiptis į komunalininkus, kad šie atsiųstų mašiną joms išvežti. Nerimaujantys, kur dėti žaliąsias atliekas (žoles, medžių lapus ir šakas), taip pat galės kreiptis į Biržų komunalinį ūkį. Tačiau aplinkosaugininkė Elona Pipiraitė miesto ir kaimo sodybose gyvenančius žmones, sodininkus ragina nepamiršti, jog yra kitas labai geras tvarkymo būdas - žaliųjų atliekų kompostavimas.
Kiek gyventojams kainuos komunalininkų paslaugos? Pasak P. Prašmantienės, kol kas už vieną kilometrą teks palikti po 2 litus arba 60 Lt už vieną sugaištą valandą. Jei šiukšles komunalininkai dar turės patys pasikrauti, teks ir už tai sumokėti. Visai nekainuos tik nuodingųjų atliekų išvežimas.
Atitinkamo dydžio konteineriai turės būti pastatyti ir prie visų rajono kapinių.
Šiukšlintojams - baudos
Seniūnijų vadovai, laukdami liepos vidurio, nerimauja.
„Labai liūdna, labai bijom", - prisipažino Širvėnos seniūnijos seniūnė Gražina Samulionienė. Pasak jos, žmonės buvo įpratę atliekas vežti į sąvartynus, kurie buvo Anglininkų ir Kratiškių kaimuose. Seniūnijos teritorijoje buvo įrengtas ir didžiausias rajone Ožkiniškio sąvartynas, į kurį keliaudavo visų biržiečių šiukšlės. Gražina Samulionienė nuogąstavo, jog žmonės gali ir toliau elgtis taip, kaip buvo įpratę, o seniūnijos darbuotojams tuomet tektų tvarkyti ne vietoje išpiltas atliekas.
Pasak seniūnės, pamatyti, kas ir kada nuošaliose vietose išpils šiukšles, bus labai sudėtinga. Pagalbos jau prašyta netoli sąvartynų gyvenančių žmonių. Apie automobiliais sąvartyno pusėn važiuojančius vairuotojus prašoma pranešti visų gyventojų.
Biržų aplinkos apsaugos agentūros vedėja Elona Pipiraitė primena, kad šiukšlintojai bus griežtai baudžiami. Už iki vieno kubinio metro dydžio ne vietoje paliktą atliekų krūvą teks mokėti nuo 100 iki 200 litų. Jei bus rasta daugiau nei vienas kubinis metras šiukšlių, bauda sieks nuo 600 iki 4000 litų. Už didesnį nei penkių kubinių metų atliekų kiekį teks pakloti nuo 5000 iki 10 000 litų.
Už pavojingų atliekų vieną kubinį metrą numatyta 300 - 600 litų bauda. Didėjant atliekų kiekiui, auga ir nuobauda.
Gražina Dagytė
